Tačiau žibalo į ugnį šliūkštelėjęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas atsargos generolas leitenantas Valdas Tutkus, praėjusią savaitę viešai suabejojęs vienu iš pateiktų pasiūlymų. Esą jis per brangus ir nenaudingas Lietuvai.

Vis dėlto DELFI redakcijai pavyko gauti informacijos, kuri rodo, jog skambiai trenkęs durimis ir pabandęs atsistatydinti iš Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktoriaus pareigų V. Tutkus galėjo turėti ir savų interesų, proteguodamas tam tikras įmones.

Ką generolas žinojo apie „Boxer“?

Oficialiai V. Tutkaus netikėto pasitraukimo priežastis atrodo kaip rimtas skandalas. Atsargos generolas, LGSPA dirbęs vos nuo liepos, pranešė, kad jo pasitraukimas iš asociacijos susijęs su Lietuvos vykdomu konkursu pėstininkų kovinėms mašinoms (PKM) įsigyti. Generolas neslėpė, kad jam užkliuvo favoritu vadinamo „ARTEC“ gamintojo šarvuočiai „Boxer“.

„Faktą, kad bus pasirinktas vokiškas PKM „Boxer“, aš jau žinojau maždaug prieš metus“, – apie galimą Lietuvos pasirinkimą sakė V. Tutkus.

„Boxer“ matomumas Lietuvoje išties neliko nepastebėtas. Ši PKM jau buvo išbandyta Pabradės poligone ir iškilmingai pristatyta Vilniuje, industrinės dienos metu. Vokietijos bendrovė siūlo Lietuvai įsigyti apie 100 tokių šarvuočių, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje.

Šarvuotis be trijų žmonių įgulos turėtų gabenti dar 8 karius ir remti juos savo kovine galia – kulkosvaidžiu, ypač moderniu ypač moderniu 30 mm automatiniu pabūklu, dvejomis prieštankinėmis raketomis „Javelin“ , kurios gali sunaikinti bet kurį tanką iki 4 km atstumu.

Be to, „Boxer“ saugo 5-ojo lygio pagal NATO STANAG standartą šarvai. Priekis atlaiko 23-30 mm sviedinių pataikymus, šonai – iki 14,5 mm sunkiųjų kulkosvaidžių, o dugnas gerai apsaugotas nuo pakelės bombų. Tad nenuostabu, kad „Boxer“ laikomas Lietuvos PKM konkurso favoritu.

Antai Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas DELFI neslėpė, kad ir kariškiai, ir ministerijos atstovai buvo linkę priimti teigiamą sprendimą dėl „Boxer“, bet tada atsirado kitų netikėtų pasiūlymų.

Vienas iš tų pasiūlymų yra iš JAV bendrovės „General Dynamics Land Systems“ (GDLS), kuri siūlo modernizuotą Lietuvoje jau matytų šarvuočių „Stryker“ versiją.

Tiesa, kitaip nei „Boxer“, amerikiečiai dar net negali pademonstruoti modelio, kurį norėtų pasiūlyti, o vokiečių gamintojai Lietuvai pirmąją „Boxer“ partiją galėtų pristatyti jau 2017-siais. Be to, su Lietuvos palankumu „Boxer“ siejamas ir itin palankus Vokietijos pasiūlymas įsigyti moderniausiomis pasaulyje laikomas savaeiges haubicas PzH2000.

„Matyt, „Boxer“ atstovai, teigdami, kad „Boxer“ pasiūlymas nėra komercinis – yra teisūs.Matyt, bręstantis sprendimas bus politinis?“, - teigė V. Tutkus pirmadienį išplatintame laiške.

Kaltina išpūsta kaina

Buvęs kariuomenės vadas tvirtina nekvestionuojąs šio politinės vadovybės pasirinkimo, nes suprantąs Vokietijos svarbą Europos Sąjungai ir Lietuvai. Kita vertus, jam įtarimų kelia siūlomų PKM kaina. O ši išties nemenka.

„Tačiau man nesuprantama, kodėl „Boxer“ kaina galimai net 35 proc. didesnė, negu kitų kompanijų siūlomi PKM“, - stebėjosi V. Tutkus.

Vis dėlto esminiu jo pareiškimo momentu galima laikyti ne tiek kainos išryškinimą, kiek kitą svarbią detalę, apie kurią generolas užsiminė lyg tarp kitko. Esą nėra aišku, kiek Lietuvos kariuomenei papildomai kainuos „Boxer“ aptarnavimas dalyvaujant tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje.

„Mano žiniomis, šiuo metu „Boxer“ naudojamos tik Vokietijos ir Nyderlandų kariuomenėse. Paprastai kalbant, naudojant „Boxer“ karinių operacijų rajone Lietuvai reikėtų savarankiškai dislokuoti pilną remonto bazę. O tai reiškia labai dideles papildomas išlaidas. Taigi, valstybei minėtas įsigijimas tikrai kainuos daugiau nei apie 0,5 mlrd. eurų. Kiek daugiau – priklausys nuo valstybės derybininkų“, – rašė V. Tutkus.
Valdas Tutkus

Jis teigė kaip asociacijos direktorius siekiąs, kad įsigijus ginkluotę, dalis jos aptarnavimo darbų būtų atliekama kartu su vietos, t.y. Lietuvos pramonės įmonėmis.

Praktikoje įprasta, kad techninis aptarnavimas yra neatskiriama derybų dalis. Dėl tepalų keitimo ir smulkaus remonto niekas neveš mašinos atgal gamintojams į Vokietiją ar JAV.

Pardavėjas visuomet randa bendradarbiavimo partnerį pirkėjo šalyje, tačiau pardavėjas renkasi pats, įvertinęs pretendento gamybos ir technologijos potencialą, patikimumą, kitus rodiklius. Tik tokiu būdu išvengiama korupcijos ar neefektyvumo. Tačiau V. Tutkus laikėsi kitos nuomonės.

„Iš kai kurių kompanijos ARTEC atstovų pasisakymų aš supratau, kad Lietuvos pramonei gali būti pasiūlytos tik antraeilės aptarnavimo paslaugos (pvz., dažymas, ratų keitimas ir pan.). Manau, kad ši ARTEC kompanijos bekompromisė pozicija yra susijusi su įsitikinimu, kad ji turi visišką politinės Lietuvos vadovybės paramą. Kompanija, matyt, yra įsitikinusi esanti nugalėtoja, o tai leidžia derėtis iš stipriojo pozicijos“, - rašė V. Tutkus.

Kas ką mėgino spausti?

Jis neigia kaltinimus, kad turėjęs kokią nors įtaką dėl PKM įsigijimo ir nejutęs jokio spaudimo iš organizacijų ar valstybinių institucijų, nors dar praėjusią savaitę surengęs spaudos konferenciją V. Tutkus aptakiai aiškino patyręs puolimą „iš finansiškai suinteresuotų grupių prieš asociacijai priklausančias įmones“.

Vis dėlto DELFI pavyko gauti V. Tutkaus laišką, iš kurio aiškėja, kad puolimą patyrė ne LGSPA ir generolas, o atvirkščiai – būtent asociacijos direktorius grubiai spaudė Vokietijos bendrovę.

Laiške, kuris rašytas rugpjūčio 14-ąją, praėjus dienai po V. Tutkaus susitikimo su ARTEC atstovais V. Tutkus be užuolankų LGSPA vardu ėmė kalbėti ne tik už savo asociaciją, bet ir už kitas dvi – LINPRA ir LINAVA, nors iš pastarosios dar nė nebuvo gavęs sutikimo.

Pateikęs sąrašą bendrovių, su kuriomis PKM konkursą laimėję vokiečiai galėtų bendradarbiauti ir perduoti aptarnavimo bei remonto paslaugas, V. Tutkus nusistebėjo, kad dėl trijų LGSPA priklausančių įmonių – „Altas“, „Elsis“ ir „Arveka“ vokiečiai pateikė labai greitą bei, kaip galima spręsti iš generolo nepatenkintos reakcijos, neigiamą atsakymą.

„Jei atvirai, aš esu labiau nei nustebęs dėl tokio greito jūsų vertinimo, – stebėjosi V. Tutkus ir tiesmukai leido sau tėkšti prielaidą, kuri neva nulėmė ARTEC sprendimą, – įtariu, kad jūsų rekomendacijos paremtos neteisinga ir nepilna informacija, kuri neatitinka realybės. Norėtume jus informuoti, kad šias kompanijas LGSPA vis tiek kvies, nes (Lietuvos) Gynybos ministerija mato jų galimybes.

Ne tik už kitas asociacijas, bet ir už Krašto apsaugos ministeriją sau įprastu, dar tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu išgarsėjusiu tiesmuku drąsiu tonu kalbėjęs V. Tutkus nepasikuklino įsakmiai pridurti, jog LGSPA „rekomenduoja ARTEC rasti laiko diskusijoms su minėtomis bendrovėmis Industrinės dienos metu“.

Bet tuo V. Tutkaus pamokslas Vokietijos bendrovei nebuvo baigtas, mat generolas priminė, jog LGSPA yra pagrindinė jungtis tarp Lietuvos pramonės ir šalies valstybės institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo klausimus.

„LGSPA yra oficialus ir vienintelis bendradarbiavimo modelių tarp Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės kanalas. Dėl to ateityje itin patariame bendradarbiauti su Asociacija visais klausimais“, – vokiečius mokė Lietuvos kariuomenės atsargos generolas.

Paklaustas, kaip vertina tokias V. Tutkaus iniciatyvas, Lietuvos kariuomenės vadas J. V. Žukas neslėpė pasipiktinimo.

“V. Tutkus rodė savo iniciatyvą, niekas jo neįgaliojo derėtis, kalbėti. Mano galva, jis pasielgė neturėdamas jokio pagrindo svarstyti sprendimus, kurie gali būti priimti ir dėl kainos, ir dėl politinių sprendimų. Verslas gali tik tada pradėti kalbėtis su gamintojais, kai bus pasirašytas kontraktas, tada jau galima kalbėti apie sąlygas, o jis pradėjo per anksti kalbėti ir išsišoko su savo vertinimais”, - atvirai V. Tutkų supeikė dabartinis kariuomenės vadas J. V. Žukas.
Lieutenant General Jonas Vytautas Žukas

Jis sakė nemanąs, kad V. Tutkaus pareiškimai pakenks sandėriui, bet jei LGSPA direktorius tęs kovą ir kels bangas, „jo pasisakymai bus pakomentuoti“.

Koks buvo ARTEC, kuriems įprastesnė civilizuota ir visuotinai priimta formalaus bendravimo forma, o ne tarpininku panorusio tapti Asociacijos direktoriaus pamokymai, atsakymas, galima tik spėlioti.

ARTEC yra įsipareigojusi konkurso laimėjimo atveju iš Lietuvos įmonių išrinkti kelias, kurios atliktų 98 ar 100 procentų aptarnavimo. 2 likę procentai esą priklauso nuo to ar Lietuvos įmonės investuotų į „Boxer“ variklio remontą.

Tačiau agresyvūs V. Tutkaus pasiūlymai, tiketina, sulaukė ne itin malonaus atsako. Apie tai galima spręsti iš trijų priežasčių.

Bandė pasiūlyti savus, bet jie netiko

Pirmasis ženklas, kad tarp ARTEC ir V. Tutkaus perbėgo juoda katė, buvo rugsėjo 2-ąją „Boxer“ gamintojų surengta Industrinė diena. Jos metu prie „Crown Plaza“ viešbučio Vilniuje atriedėjęs šarvuotis „Boxer“ buvo apkabinėtas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis. O pačią pėstininkų kovos mašiną galėjo apžiūrėti ir su gamintojų atstovais pabendrauti ekspertai ir į industrinę dieną pakviestų įmonių atstovai.

Tarp pakviestųjų buvo ir V. Tutkus, ir jo siūlytos įmonės: „Elsis“, „Arveka“ ir „Altas“, nors, DELFI šaltinių teigimu, šias tris bendroves ARTECO mandagiai, bet greitai atmetė dėl netinkamumo: jos arba neturi patirties, arba galimybių užsiimti „Boxer“ remontu.

Pavyzdžiui UAB „Arveka“ teturi 13 apdraustų darbuotojų, tačiau, V. Tutkaus manymu, „Lietuvos Krašto apsaugos ministerija mato jos galimybes“. Kokias galimybes aptarnauti 100 šarvuočių turi 13 darbuotojų bendrovė, nežinoma.

Užtat žinomas įdomus faktas – UAB „Arveka“ vadovas yra ne kas kitas, kaip Egidijus Skužinskas – V. Tutkaus kolega ir formalus vadovas toje pačioje asociacijoje.

LGSPA E. Skužinskas yra valdybos pirmininkas arba prezidentas. Būtent jis šių metų vasarą pakvietė V. Tutkų į LGSPA ir direktoriaus poste pakeisti neįtikusį Vaidotą Malinionį.

Informacinių ir ryšių technologijų bendrovė ELSIS vokiečiams galėjo netikti dėl kelių priežasčių – ši kompanija yra susijusi su amerikiečių GDLS – tiesiogine ARTEC konkurente, gaminančia „Stryker“ ir „Piranha“ šarvuočius.

Nepaisant to, ELSIS nevengė veržtis į „Boxer“ aptarnavimo projektą ir tiekti elektroniką bei ryšių sistemas. Lyg to būtų negana, anot DELFI šaltinio, ELSIS siekė dalyvauti ir su „Boxer“ sandėriu siejamame haubicų „PzH2000” įsigijimo projekte, kur siekė diegti mūšio valdymo sistemą(MVS), nors „PzH2000“ ir taip turi savo patikrintą MVS.

„Alto“ atstovas pasirodė anksti ryte, o beveik absoliuti dauguma LGSPA įmonių Insdustrinės dienos renginį tiesiog ignoravo. Kaip vėliau paaiškėjo, toks boikotas net pačios asociacijos viduje sukėlė sąmyšį, mat kai kurie LGSPA nariai skambino į Vokietijos ambasadą ir klausė, ar tikrai atšauktas renginys ir nustebo, kad neatšauktas.

„Bet kuriuo atveju, jos gavo pakvietimą ir galėjo įrodyti kaip jos gali būti naudingos projekte“, – teigė DELFI šaltinis. Vis dėlto V. Tutkaus mėginimas spausti ir vėliau staigus ir itin dramatiškas atsitraukimas.

Mat keisčiau už V. Tutkaus skandalingą rugsėjo 10-osios pareiškimą apie atsistatydinimą, vėlesnius paaiškinimus apie neva per brangų „Boxer“ projektą bei pažadus į viešumą paleisti informacinę bombą yra bandymas atvirai proteguoti bendroves „Altas“, ELSIS ir „Arveka“.

Nė viena nėra susijusi su sunkiojo transporto remontu, nors ir teikia tam tikras paslaugas Lietuvos kariuomenei. Pavyzdžiui „Altas“ remontuoja mikroautobus. Tad kodėl buvęs kariuomenės vadas moderniausių šarvuočių priežiūrą nori patikėti „mikriukų“ meistrams?

Kremliaus šešėlis nesutrukdė

Ar generolas V. Tutkus turi pagrindo kalbėti ne tik už LGSPA, bet ir remtis asociacijos įtaka Krašto apsaugos ministerijoje? Iš tiesų tarp asociacijos ir socialdemokrato Juozo Oleko vadovaujamos Krašto apsaugos ministerijos jau metus yra užsimezgęs tvarus ryšys.

Oficialiai LGSPA įkurta tam, kad padėtų Lietuvos įmonėms bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene ir gauti užsakymų iš kitų NATO šalių. Vis dėlto techniškai nepriekaištinga KAM ir LGSPA bendradarbiavimo sutartis, kuri buvo pasirašyta praėjus vos metams po asociacijos įsteigimo, yra itin palanki būtent LGSPA.

Asociacija pirmoji sužino apie planuojamus kariuomenės įsigijimus ir galimai sužino būsimojo konkurso reikalavimus ir kitas detales. Gavusi informacinį pranašumą asociacija gali veikti – ką iš esmės ir bandė daryti V. Tutkus, mėgindamas primygtinai patarinėti ARTEC, kurias Lietuvos įmones derėtų pasirinkti.

Bet Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius Darius Užkuraitis teigė, kad LGSPA jokių išskirtinių teisių neįgijo. Vis dėlto D. Užkuraitis, kuris nuo 2013-ųjų iki 2014-ųjų spalio patarinėjo pačiam J. Olekui, tikėtina, yra svarbi jungtis tarp LGSPA ir KAM.

Santykiai tarp pastarųjų sužydėjo iš karto po to, kai D. Užkuraitis tapo atsakingas už du departamentus – Ginkluotės ir valdymo bei Pajėgumų ir planavimo. Pastarasis iš dalies atsakingas už įsigijimus ir paruošia operacinius reikalavimus.

Ir nors D. Užkuraitis tikino, kad jo funkcija – koordinuoti pramonės ir mokslo sąveiką su kariuomene, nesuteikiant jokių išskirtinių teisių kuriai nors asociacijai, išskirtinė sutartis tarp KAM bei LGSPA ir V. Tutkaus piktas laiškas bendrovei ARTEC leidžia suabejoti jo teiginiais, kad LGSPA vaidmuo ne toks jau reikšmingas.

Beje, D. Užkuraitis pats patvirtino, kad emocingas susirašinėjimas tarp LGSPA ir ARTEC išties vyko. Iš kur pulkininkas žino šią informaciją, jei tai vyko tarp dviejų verslo subjektų?
Krašto apsaugos ministerija

„Kontekstą žinau, nes tiek viena, tiek kita pusė mums parodė susirašinėjimą, bet į tą dialogą nesikišom, tik stebėjome, kalbėjomės su abiem pusėmis“, – pripažino D. Užkuraitis. Beje, sutapimas ar ne, bet jis ir LGSPA prezidentas E. Skužinskas DELFI patvirtino šiuo metu esantys Londone, kur vyksta viena gynybos paroda.

„Iš susirašinėjimo matau, kad ten buvo nesutarimas dėl kelių įmonių – ar jas kviesti, ar ne. Kalbėjausi ir su atskirais gamintojais, ir su ARTEC atstovais, kurie patvirtino, kad yra nesutarimų, bet ne KAM interesas juos sutaikyti ar išskirti, nes būtent dėl šito projekto visos kompanijos pareiškusios, kad Lietuvoje ieškotų subrangovų“, - sakė D. Užkuraitis, bet čia pat sau paprieštaravo pareiškęs, kad „Boxer“ pristatymo metu Pabradės poligone jis bandė sutaikyti abi pusės asmeniškai.

„Kalbėjau ir su viena, ir su kita puse. Sakiau, kad nekonfliktuotų, nes blogiausia – jei industrinė diena iš viso neįvyktų“, – aiškino Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius. Jo teigimu, jei Lietuva pasirinktų „Boxer“, apie 90 proc. aptarnavimo ir remonto paslaugų jau yra suderėta per NATO sistemą, o kiek yra vietos industriniam bendradarbiavimui – sunku pasakyti. O tai reikštų, kad V. Tutkus, švelniai sakant, paskubėjo su savo spaudimu.

„Tiesą sakant nelabai aš suprantu tą jo viešą išėjimą ir bandymą aiškintis tarp dviejų industrijų, bet, matyt, turi savų priežasčių“, – mįslingai pareiškė D. Užkuraitis.

Galbūt čia verta priminti ir keistokus generolo V. Tutkaus karjeros vingius. V. Tutkus 2004–2009 metais ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas, o jau kitais metais įsidarbino privačioje transporto ir logistikos bendrovėje „Hoptrans Projects“ – kaip nurodo LGSPA, V. Tutkus iki šiol yra “Hoptrans Projects” valdybos narys.

Oficialiai „Hoptrans Projects“ veikla apibūdinama lakoniškai: bendrovė esą dirba su Rusijos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) geležinkelių operatoriais. Tačiau
„Hoptrans Projects“ nuo 2008-ųjų taip pat yra ir oficiali Rusijos geležinkelių bendrovės „Transkonteiner“ agentė Lietuvoje.

„Transkonteiner“ direktorių tarybos pirmininkas Dmitrijus Novikovas yra rugpjūtį atsistatydinusio „Rusijos geležinkelių“ vadovo Vladimiro Jakunino patarėjas.
Vladimiras Jakuninas

O „Transkonteiner“ savo ruožtu priklauso „Rusijos geležinkeliams“, kuriems vadovavo V. Jakuninas, vadintas Vldaimiro Putino aplinkos žmogumi. Tačiau tokios sąsajos nesutrukdė V. Tutkui tapti LGSPA, pasirašiusios sutartį konsultuoti KAM, vadovu, o vėliau, kaip aiškėja, galimai daryti spaudimą vienam iš Lietuvos PKM konkuros dalyvių.

Ar tradiciškai J. Oleko paramą turėjęs, bet skandalą itin įtartinomis aplinkybėmis sukėlęs V. Tutkus neteks turėto pasitikėjimo?

DELFI primena, kad Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) valdyba praėjusią savaitę neeiliniame posėdyje nusprendė atidėti sprendimą dėl jos direktoriaus, buvusio Lietuvos kariuomenės vado atsargos generolo leitenanto V. Tutkaus pasitraukimo iš pareigų.

„Valdas Tutkus valdybai pateikė išsamią informaciją, kodėl nusprendė trauktis iš asociacijos veiklos. Pateiktos informacijos apimtis gana didelė. Norėdami priimti objektyvų ir teisingą sprendimą dėl direktoriaus Valdo Tutkaus pareiškimo, valdyba turi įsigilinti ir susipažinti su gauta medžiaga, todėl sprendimą atidėjo vėlesniam laikui“, – LGSPA sprendimą paaiškino valdybos pirmininkas E. Skužinskas.

Juozas Olekas

„Tikrai ne pono V. Tutkaus ar kokio nors kito Lietuvos piliečio sprendimas ar įtaka, kokį sprendimą pasirinksime“, – po skandalingų V. Tutkaus pareiškimų savo ruožtu pabrėžė J. Olekas. Jis teigė, kad sprendimas dėl konkrečių šarvuočių pirkimo bus priimtas rugsėjo ir spalio sandūroje.

DELFI ne kartą pabandžius susisiekti su V. Tutkumi, generolo telefonas buvo išjungtas. Jo poziciją teko pateikti iš viešų pasisakymų, kurių pastaruoju metu tikrai netrūko. Tenka tik laukti išsamesnių buvusio Lietuvos kariuomenės vado paaiškinimų dėl sukelto skandalo priežasčių.