Lietuvoje kas trečia moteris susiduria su smurtu šeimoje, neįgalieji vežimėlių turi laukti apytiksliai metus, tačiau politikai siekia laimėti rinkimus vartodami homofobišką retoriką, o savivaldybėse sutaupomos neįgaliesiems skirtos lėšos - už jas tiesiami keliai, mokami atlyginimai tarnautojams. Apie tokią realybę šalyje pasakoja žmogaus teisių gynimo institucijų atstovai, antradienį dalyvavę Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės surengtoje spaudos konferencijoje.
Marija Aušrinė Pavilionienė
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
„Konservatoriškai mąstantys politikai primeta visuomenei savo diskriminacinį požiūrį į žmogų, šeimą, socialines grupes kaip aukščiausio moralumo matą. Žmonių diskriminaciją jie teisina tradicinėmis pažiūromis, krikščioniškuoju tikėjimu arba būtinybe taikytis prie žmogų diskriminuojančios visuomenės nuomonės, ypač rinkimams artėjant“, - kritikos tradicinių pažiūrų politikams neslėpė parlamentarė.

Pasak politikės, akivaizdu, jog Lietuvoje „ribota“ tradicijas bei religines vertybes puoselėjančių politikų pasaulėžiūra vertinama labiau nei žmogaus teisės, nors Vakarų pasaulis jau seniai sudėliojo visus taškus ant „i“. M.A. Pavilionienė išskyrė ir žalingiausius, jos nuomone, dienos šviesą jau išvydusius ar dar tik projekto pavidalu gyvuojančius teisės aktus: tarp jų atsidūrė daug diskusijų sukėlusi Šeimos politikos koncepcija, abortų draudimo įstatymo projektas.

Tolerancijos plėtra rūpinasi verslas – ne valstybė

Apie tai, kad Lietuvoje siautėja homofobijos epidemija ir ji ypač pastebima tarp tradicijas bei religingumą pabrėžiančių politikų, prakalbo ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

„Lietuvos Seime siautėjanti homofobijos epidemija, kuri sparčiai plinta ir savivaldos lygmeniu, yra tiek užtemdžiusi didelės dalies politikų sąmonę, jog kovodami su tariamais baubais jie be skrupulų aukoja moterų, vaikų, etninių mažų, vyresnio amžiaus ir žmonių su negalia teises į visavertį gyvenimą, jau nekalbant apie homoseksualius asmenis. Tą liudija ir žmogaus teises pažeidžianti Valstybinė šeimos koncepcija, ir iškalbinga Seimo diskusija Lygių galimybių įstatymo pataisų klausimais, ir skandalinga Eurovilkiko viešnagės didžiuosiuose Lietuvos miestuose baigtis“, - sakė M. Jankauskaitė.

Ji, be kita ko, nusistebėjo, kad, kitaip nei kitose valstybėse, Lietuvoje tolerancijos plėtra rūpinasi ne valstybė, o verslas. Pasak M. Jankauskaitės, tai buvo pastebėta šiemet, kai už lygybę ir prieš diskriminaciją agituojantis Eurovilkikas jau antrus metus iš eilės negavo leidimo sustoti Vilniaus miesto centre, todėl teko tenkintis privatiems asmenims priklausančio vieno prekybos centro teritorija.

„Kažkas gal pasakys, kad lyginant su praėjusiais metais, kai Lietuva tapo vienintele Europos Sąjungos valstybe, neįsileidusia pagarbos įvairovei idėjas propaguojančio vilkiko, šiemet įvyko pažanga. Tačiau ar kompromisinis vilkiko sustojimas prekybos centro teritorijoje, o ne Rotušės aikštėje išties byloja apie pažangą žmogaus teisių srityje? Brandžios demokratijos valstybėse valdžia rūpinasi tuo, kad būtų apsaugotos piliečių teisės. Tačiau Lietuva – ypatingas kraštas. Čia verslas imasi iniciatyvos nuo valdžios savivalės gelbėti labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupes“, - ironijos neslėpė M. Jankauskaitė.

Savivaldybės taupo neįgaliųjų sąskaita

Lietuvoje gyvena apie 250 tūkst. neįgalių asmenų. Jie sudaro apie 7,5 proc. visos Lietuvos visuomenės. Pasak Lietuvos invalidų draugijos teisininkės Vilmos Kazlauskaitės, esminė problema, su kuria susiduria neįgalieji – socialinių dotacijų skirstymas.

Praėjusiais metais iš biudžeto socialinėms neįgaliųjų reikmėms buvo skirta apie 290 mln. litų, tačiau V. Kazlauskaitės teigimu, šiuo metu yra sutaupyta apie 88 mln. litų.

„Juos savivaldybės naudoja kam nori – atlyginimams, kelių tiesimui ar kažkam panašiai‘, - piktinosi teisininkė ir pridūrė, kad lygiai tą patį galima pasakyti apie viešosios aplinkos pritaikymą neįgaliesiems.

„Neįgaliesiems yra pakankamai svarbu, kad jie galėtų judėti viešojoje erdvėje, tačiau šiuo metu pritaikyta tik apie 50 proc. viešosios erdvės ir, iš tų 50 proc., 6 proc. yra toks pseudo pritaikymas, kur, pavyzdžiui, padarytas privažiavimas prie objekto, bet nėra padarytos praplatintos durys ir panašiai“, - pasakojo V. Kazlauskaitė.

Teisininkė užsiminė ir apie tai, kad, nors neįgaliesiems reikia pritaikyti ir gyvenamąjį būstą, tačiau net 12-koje savivaldybių praėjusiais metais tokie darbai nepateko į darbotvarkę.

„Tai reiškia, kad ten buvo sutaupytos tam skirtos lėšos ir jos buvo kažkur panaudotos. Po to dar grąžinta apytiksliai 1 mln. litų į biudžetą“, - dėstė V. Kazlauskaitė.

Jos pasakojimu, Lietuvoje neįgaliesiems nepritaikyti ir universitetai, todėl šie priversti studijas rinktis atsižvelgdami į infrastruktūros sutvarkymą neįgaliems žmonėms, o ne į savo ateities planus. Be kita ko, neįgalūs žmonės kaip reikiant nėra aprūpimi ir kompensacine technika, o tai reiškia, jog asmuo paprasto vežimėlio turi laukti apytiksliai vienerius metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (47)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (43)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (99)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (98)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1138)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...