Tuo pačiu Ukraina prašo didelio masto Europos sąjungos karinės pagalbos.

Lietuvos ambasadorius Kijeve Petras Vaitiekūnas „Žinių radijui“ pranešė, jog Rusijos hibridinis karas perėjo į kitą lygį ir pakeitė formą. Jo teigimu, tai lėmė vieno žmogaus – Vladimiro Putino valia.

Petras Vaitiekūnas
„Niekam nekyla abejonių, jog tai yra Rusijos karinių pajėgų speciali operacija ir jie įsiveržė į Ukrainą bei įsitvirtino ten. Kaip bus toliau priklauso nuo V. Putino sprendimų“,- patikino P. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, situaciją apsunkina ir ES šalių abejingumas esamos situacijos padėčiai.

„Jeigu ES lyderiai bent vieną akimirką patikėtų, kad tai, kas dabar vyksta Ukrainoje yra globalus konfliktas ir, kad tai gali paliesti jų šalis, juos pačius, jų žmones, bent vieną akimirką, manau tas solidarumas ir vienybė atsirastų. Jie dabar netiki tuo, nes mano, kad tai lokalinis konfliktas ar Ukrainos vidinis konfliktas ir tai neleidžia pasiekti ES viduje vieningos pozicijos. Mes dabar imdamiesi tam tikrų priemonių, išvengtume labai blogų pasekmių“, - sakė P. Vaitiekūnas.

P. Vaitiekūnas: Vakarai Rusijai turėtų atsakyti iš jėgos pozicijų

Į tiesioginę Rusijos karinę invaziją Ukrainoje Vakarai galėtų atsakyti ir toliau stiprindami sankcijas, tačiau veiksmingiausia su Rusija būtų kalbėti „iš jėgos pozicijų“, sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

„Manau, ne tik Kijeve, bet ir Lietuvoje ir visoje Europoje visi supranta, kad karas perėjo į naują fazę: hibridinis karas, kuris buvo daugiau infiltracinis, dabar įgauna naują, invazinį pobūdį“, - BNS ketvirtadienį telefonu iš Kijevo sakė P.Vaitiekūnas.

Jis tvirtino, kad šiuo metu Ukrainoje yra jaučiama baimė dėl Rusijos karinių veiksmų, o galimybę, kad Vakarai tiektų Ukrainai karinę techniką ir ginkluotę, jis įvertino pozityviai.

„Tai vertinu teigiamai. Manau, kad Europa turi demonstruoti solidarumą ir vieningumą, visų pirma tarpusavyje surasdami politinio demonstravimo formas ir po to tokį pat solidarumą parodyti Ukrainai“, - sakė ambasadorius.

Anot jo, šiuo metu Europai „trūksta fantazijos ir įžvalgos“, o ES lyderiai „neleidžia sau net akimirką patikėti, kad konfliktas yra globalus ir kitu žingsniu gali paliesti bet kurią šalį Europoje“.

„Raginčiau nevynioti žodžių į vatą ir vadinti šį reiškinį karu“, - sakė jis.

Diplomatas teigė negalintis vertinti didžiųjų Europos valstybių atstovų siūlymų spręsti konfliktą derybų būdu, nes ambasada yra „politiką vykdanti institucija“, tačiau išsakydamas savo nuomonę P.Vaitekūnas tvirtino, kad atsakas Rusijai gali būti tik „iš jėgos pozicijų“.

„Pozicija turi būti labai atsakinga, bet su prezidentu Putinu reikia kalbėti iš jėgos pozicijų. Mes turime „nulaužti“ Rusijos įsitikinimą, kad Europoje galima tvarką diktuoti jėga (...). Visų pirma, turiu omenyje politinį demaršą - priemones, kurios didina mūsų karinį, energetinį, politinį ir finansinį saugumą. Paskui tik sankcijos, kaip bausmė Rusijai už mirtinai pavojingus mūsų pasauliui manevrus ir veiksmus“, - sakė P.Vaitiekūnas.