Diplomatė pabrėžia, esą prie dvišalių santykių problemos kūrimo prisideda ir viešoji nuomonė – esą žmonės „pradeda šiauštis“ ir dėl žiniasklaidos įdirbio Lenkijoje bei Lietuvoje.
„Nėra tie santykiai tokie tragiški, kaip bando parodyti, nepykit, bet spauda. Taip yra. Tiek Lenkijos pusėje, tiek čia. Yra problemos, yra neišspręsti klausimai. (...) Yra kaip yra. Bet kad tokie tragiški santykiai – čia yra sutirštintos spalvos“, - žurnalistams Seime sakė L. Zakarevičienė.
Pasak jos, kaimynių santykiai galbūt ir suprastėjo, bet tikrai nederėtų sakyti, kad jie blogiausi per 20 metų, kaip kad tvirtina dalis Lenkijos intelektualų.
Ambasadorė teigė, jog įsisenėjusių klausimų dvišaliuose santykiuose iš tiesų yra, tačiau tai esą sietina ir su politiniais sezonais. „Artėja rinkimai Lenkijoje. Spalio 23 d. renka parlamentą. Be abejo, tai yra labai patogus įrankis kovoti už rinkėjų balsus. Nereikia dramatizuoti“, - aiškino diplomatė.
L. Zakarevičienės žodžiais, kiek pašliję šalių santykiai neatsispindi Lietuvai svarbiose srityse.
„Energetinėje srityje – puikus bendradarbiavimas, gynybinėje srityje – puikus bendradarbiavimas, žemės ūkio ministrai susitinka, bendrauja, - vardijo ambasadorė. – Nėra taip, kaip bandoma parodyti. Gal kažkam norisi parodyti, kad lenkai su lietuviais barasi.“
Paklausta, ar pagrįsti Lenkijos užsienio reikalų ministro R. Sikorskio pareiškimai, esą dabar vardan geresnių santykių pirmiausiai turi stengtis Vilnius, diplomatė teigė, jog tame yra tiesos.
„Žinokite, paimkime (Lietuvos-Lenkijos) 1994 metų sutartį, pereikime per visus punktus. Ką mes pasižadėję padaryti ir ką mes padarėme. Tuomet nekils klausimas. (...) Iš tikrųjų. Būkim biedni, bet teisingi. Pradėkim nuo savęs. Būkim sąžiningi prieš save – ką mes padarėme ir ko mes nepadarėme“, - reziumavo L. Zakarevičienė.