Lietuvos diplomatijos vadovas Petras Vaitiekūnas viešai pranešė apie galimą santykių su Baltarusija atšilimą: taip reaguota į sprendimą laisvėn paleisti politinius kalinius. Tačiau, ekspertų vertinimu, rudenį vyksiantys Lietuvos Seimo rinkimai gali supainioti visas kortas – jeigu Vyriausybę formuoti tektų konservatoriams, tuomet valstybių ryšiai gali tapti šalti kaip ledas, tuo tarpu „darbiečių“ bei „tvarkiečių“ įsigalėjimas lemtų ypač palankų Lietuvos požiūrį į A. Lukašenkos režimą.
Aleksandras Lukašenka
© DELFI
Tokį Lietuvos ir Baltarusijos santykių scenarijų dėlioja Baltarusijos strateginių tyrimų instituto analitikas Dzianis Melyantsou.

„Mano asmenine nuomone, jeigu Lietuvoje rinkimus laimės konservatoriai arba jeigu ši partija laimės pakankamą kiekį mandatų formuoti Vyriausybę, tai šitai pablogins Baltarusijos ir Lietuvos santykius, nes tradiciškai Lietuvos konservatoriai yra orientuoti į Baltarusijos opoziciją“, - DELFI sakė politologas ir pridūrė, jog, skirtingai nei konservatoriai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ A. Lukašenkos režimui būtų kur kas parankesnės.

„Viktoro Uspaskicho partija ir Rolando Pakso partija yra įdomiausios A. Lukašenkos režimui. A. Lukašenka anksčiau yra viešai kalbėjęs ir šie pasisakymai buvo palankūs R. Paksui, o abu šie politikai yra labai prorusiški. Ir jeigu šios partijos parlamente įgis didelės galios, galbūt formuos Vyriausybę, tai šitai gali būti laikoma geresniu variantu Baltarusijos vyriausybei. Tai sudarytų ypač palankias sąlygas gerinti santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, - teigė D. Melyantsou.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratus ir liberalus baltarusių politologas vertina iš esmės neutraliai. Jo nuomone, šių partijų atstovai yra atviri kontaktui tiek su Baltarusijos režimu, tiek su opozicija, nes jiems svarbiausia ūkiniai-ekonominiai valstybių tarpusavio bendradarbiavimo klausimai.

A.Lukašenka nori savarankiškumo nuo Rusijos

Pasak D. Melyantsou, esminis lūžis A. Lukašenkos režimo santykiuose su Vakarais bei Rusija įvyko 2006 m., kai pastaroji staiga paskelbė apie į Baltarusiją importuojamų dujų kainos šuolį. Tuomet esą ypač jautriai sureaguota į santykių su Rusija komercializavimą.

„A. Lukašenka puikiai supranta, kad Rusija nėra visavertė pagalbininkė, nėra tikra Baltarusijos sąjungininkė, o šalis turi gerinti santykius su Vakarais, JAV, Europos Sąjunga (ES), o ypač su besiribojančiomis kaimynėmis, tokiomis kaip Ukraina, Lietuva ar Lenkija“, - pasakojo instituto analitikas ir pridūrė, kad staigus dujų kainos šuolis buvo didelis smūgis šalies ekonomikai.

D. Melyantsou nuomone, režimas taip elgiasi ir matydamas Lietuvos laviravimą tarp vadinamo kritinio ir pragmatinio dialogo, esą tai suvokiama, kaip Lietuvos intencijos švelninti santykius.

Praktine prasme šis dialogas pasireiškia žemesnio rango baltarusių ir lietuvių pareigūnų susitikimais.

ES yra įvedusi sankcijas, kurios numato, kad su A. Lukašenka ir kitais aukštais pareigūnais nėra palaikomi jokie oficialūs ryšiai, jie paprastai negali atvykti į ES teritoriją. Tačiau 2007 m. rudenį Vilniuje vykusiame Baltarusijos nacionalinės parodos "Belarus EKSPO 2007" atidaryme susitiko Baltarusijos premjeras Sergejus Sikorskis ir Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Iš Lietuvos pusės jie mato, kad yra intencijų švelninti santykius su Baltarusija ir dėl krovininio tranzito per Klaipėdos uostą“, - sako D. Melyantsou.

Ukraina svarbiau už Lietuvą?

Tačiau, kad ir kaip Baltarusija būtų suinteresuota gerinti santykius su Lietuva, vis tik, politologo manymu, pagrindiniu Baltarusijos partneriu ir advokatu bendraujant su Vakarų valstybėmis A. Lukašenka bei jo aplinka pasirinko Ukrainą.

„Aš nemanau, kad Lietuva būtų tarsi pirmas laiptelis gerinant santykius su Vakarais ir Vakarų valstybėmis, nes Lietuva yra NATO narė ir ES narė. Aš manau, kad A. Lukašenkai reikia mediatoriaus, ir aš manau, kad toks mediatorius galėtų būti Ukraina. Mūsų ryšiai su Ukraina visada buvo lankstūs, todėl, mano nuomone, A. Lukašenka pirmiausia bandys gerinti santykius su Ukraina“, - svarstė D. Melyantsou.

Jo pasakojimu, Baltarusijoje beveik metus tęsiasi kalbos apie galimai įvyksiantį A. Lukašenkos ir Ukrainos vadovo Viktoro Juščenkos susitikimą. Ši tema nuolat gvildenama, todėl manytina, jog Baltarusija santykius su Vakarais gali siekti šildyti per narystės NATO ir ES siekiančią Ukrainą.

T.Janeliūnas: reikia atitraukti Baltarusiją nuo Rusijos

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas teigia, jog tam tikras A. Lukašenkos savarankiškumas nuo Rusijos gali būti išties naudingas Lietuvai, mat tokiu atveju Baltarusija nebūtų stumiama prie vadinamosios sąjunginės valstybės, kuri Lietuvai reikštų geopolitinę Rusijos apsuptį.

„Izoliacijoje Baltarusija yra vos ne primygtinai stumiama į Rusijos pusę, į tos sąjunginės valstybės pusę, o ta Sąjunginė valstybė reiškia, kad Baltarusija gali tapti vos ne Rusijos Federacijos dalimi. Tai šiuo atveju, mes kažkiek sulaikom Baltarusiją nuo judėjimo Rusijos link. Vien ta prasme mums tai yra naudinga – mes tada dar turim geopolitinį barjerą, skiriantį mus nuo Rusijos“, - DELFI pasakojo T. Janeliūnas.

Apie sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę kalbama jau nuo 1996 m., tačiau realiai ji egzistuoja tik ant popieriaus – dokumentuose yra apibrėžtos šios valstybės institucijos, himnas, bendra vėliava, statusas tarptautinėse organizacijose, kasmet buvo tvirtinamas biudžetas.

Pasak T. Janeliūno, ES taikyta izoliacijos politika pasirodė visiškai neefektyvi ir atnešė daugiau žalos, nei naudos: „Opozicijos sustiprinti nepavyko, atitinkamai dėl to pokyčių A. Lukašenkos režime artimiausiu metu tikėtis negali. Kita vertis, kuo daugiau spaudžiama Baltarusija, kuo labiau ji izoliuojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji ieškos kažkokios paramos nedemokratiškose valstybėse – toje pačioje Rusijoje, draugystė su Iranu, Venesuela ir taip toliau“.

T. Janeliūno nuomone, Lietuvos santykių su Baltarusija švelninimas priridėtų prie pastarosios laviravimo galimybių plėtimu – esą Baltarusijai taip siunčiamas signalas, kad, esant Rusijos spaudimui, galima kreiptis į Vakarus.

„Šiuo atveju A. Kozulino paleidimas buvo viena iš tų sąlygų, kuri bent jau formaliai leidžia Vakarams pradėti kažkokį dialogą su A. Lukašenka, galbūt netiesioginį dialogą, galbūt per žemesnio rango valdžios atstovus. Tai suteiktų šiek tiek didesnes laviravimo galimybes Baltarusijos režimui ir jeigu tos galimybės būtų išnaudojamos tais atvejais, kai reikia atsispirti, kad ir Rusijos spaudimui, tai Baltarusija potencialiai galėtų, jei ne artėti Vakarų link, tai bent netapti elementaria Rusijos dalimi“, - svarstė Lietuvos politologas.

Ir nors jis sutiko, kad politinių kalinių paleidimas dar nieko nesako apie pilietinių laisvių padėtį šalyje ar režimo švelnėjimą, tačiau T. Janeliūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvai A. Lukašenkos režimo atsimetimas nuo Maskvos linijos gali būti naudingas ir ekonomine prasme, tai yra esama galimybių, kad baltarusių tranzitas per Lietuvą galėtų išaugti.

Tačiau paklaustas apie politinę naudą, politologas sako, jog politine prasme Lietuvos ir Baltarusijos santykių švelnėjimas didelių dividendų neduos: „Aš nežinau, ar mes galime kažką naudoti politine prasme. Mes, aišku, galime ES viduje tapti vienais iš aktyvesnių partnerių, per kuriuos yra bendraujama su Baltarusija, tapti tais, vadinamais ekspertais, kurie galbūt geriau nei kitos ES šalys žino, kokia situacija Baltarusijoje“.

DELFI primena, kad prieš kelias savaites Baltarusijoje į laisvę paleistas buvęs kandidatas į prezidentus, buvęs opozicinės socialdemokratų partijos „Gromada“ lyderis A. Kozulinas. Jis buvo nuteistas penkeriems su puse metų kalėjimo už grubų viešosios tvarkos pažeidimą, kai protestavo prieš prezidento A. Lukašenkos perrinkimą. Prieš rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka paleido nemažai politinių kalinių. Paleisti A. Kozuliną Baltarusijos vadovą spaudė ir ES. Pastaroji Baltarusijos atžvilgiu iki šiol taikė izoliacinę politiką, tuo metu Lietuva balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, mat laikoma, kad Baltarusija yra svarbus kaimynas vien jau dėl 679 km ilgio sienos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (58)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (19)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (223)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Pavojinga misija: sugalvojo būdą, kaip siųsti tiesą į Šiaurės Korėją (2)

Šiaurės Korėjos pasienyje apsilankiusi Čekijos televizija nufilmavo Pietų Korėjos aktyvistą,...

Savame bute jaučiasi kaimynų įkaitu (13)

Nuo lubų besisunkiantis vanduo, kibirkščiuojantys laidai ir nuolatinė drėgmė jau tapo...

Užsiminė apie galimybę padėti mažiau uždirbantiems, dėl kurios iečių nelaužo jokia partija (73)

Politikai turėtų peštis ne dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, o galvoti apie...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (7)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

Gyvai / Europos jaunių merginų rankinio čempionato finalas: Lietuva - Portugalija

Europos jaunių merginų rankinio čempionato finalas: Lietuva - Portugalija.

Beprasmė tragedija: pasaulio čempionas Rusijoje pateko į mirtinas muštynes (177)

Rusijos sporto bendruomenė sukrėsta: nuo patirtų sunkių galvos traumų Anapilin iškeliavo...

Atsibodo valdžios diskriminacija – renka parašus (12)

Šiemet įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas jau kurį laiką neramino...