Lyčių vaidmenų stereotipai atgimsta: berniukus ir mergaites siūloma mokyti atskirai
Ikimokyklinio ugdymo tinklo „Vaikystės sodas“ steigėja teigia sulaukianti tėvų klausimų, ar jos įstaigos galėtų priimti kūdikius, dar nesulaukusios nė metų. Turint omenyje, kad viešoje erdvėje vyrauja labai aiški nuostata, kad moteris su vaiku turėtų būti kiek galima ilgiau, ši nauja tendencija iš tiesų kelia nuostabą.
„Nepasakyčiau, kad labai daug yra ieškančiųjų, tačiau tėvai tikrai skambina ir klausia, ar priimtume vaiką iki vienerių metų. Kai pradėjome aiškintis, Lietuvoje iš tiesų yra profesionalų, kurie dėl savo darbo specifikos negali metams iškristi iš darbo rinkos. Auklė jiems atrodo ne visada patikimas pasirinkimas. Atrodytų, kas galėtų būti geriau, tačiau pas mus auklės vis dar labai dažnai dirba nelegaliai, nėra baigusios jokių kursų, kaip dirbti su kūdikiais, jau nekalbant apie slaugos ar medicinos išmanymą. Tik auklių agentūrose jos privalo baigti bent jau pirmosios pagalbos kursus. Taigi gera auklė neretai būna loterija, todėl tėvai ieško ir kitokių variantų.
Žinoma, kultūriškai mums tokia mintis dar labai neįprasta. Viešojoje erdvėje jaučiamas didelis spaudimas, kad moteris turi būti su vaiku. Tai iš tiesų labai opus klausimas. Mes dar nepasiekėme to lygio, kurį turi liberalios laisvos valstybės, o jau grįžtame atgal. Net ir tos šeimos, kurios pas mus atveda 1-2 metų vaikus, vis dar jaučiasi kaltos. Viena mama labai aiškiai pasakė, kad aplinkos požiūris į ją buvo toks, tarsi ji išsižadėtų vaiko. Esą kam ji gimdė, jei dabar atiduoda vaiką į darželį“, - pasakojo pašnekovė, pati auginanti keturis vaikus.
Ikimokykliniu ugdymu užsiimanti edukologė visgi ryžosi tokią galimybę tėvams suteikti. Šiuo metu darbui su kūdikiais iki 12 mėnesių ieškomos slaugytojos arba akušerės, kurioms ir bus patikėta jų priežiūra.
Netgi pasigirdo mintis, kad reikia atskirti berniukus ir mergaites, ugdyti juos atskirai, nes jie per daug skirtingi. Esą jei berniukai norėtų išmokti tokių moteriškų darbų, kaip valgio gaminimas, galima jiems būtų surengti keletą pamokėlių. Tačiau iš tiesų jie turi mokytis vyriškų darbų, išmokti konkuruoti, ruoštis karjeros siekimui, o mergaites reikia išmokyti gaminti, prižiūrėti namus ir pan. Taigi vaikus norima ugdyti taip, kad jie gyventų pagal tradicinės šeimos modelį. Kai vaikas nuo gimimo namuose mato stereotipinę situaciją, o vėliau ir ugdymo įstaigoje ugdomas atskirai, iš tiesų galima manipuliuoti, kad toks stereotipinis moterų ir vyrų vaidmenų pasiskirstymas yra natūralus. Nesvarbu, kad vaikui tokį požiūrį sąmoningai skiepijome nuo gimimo“, - įsitikinusi A. Landsbergienė.
Anot pašnekovės, vaikus reikėtų auginti taip, kad jie turėtų galimybę pasirinkti tokį gyvenimą, kuris jiems arčiausiai širdies. Pavyzdžiui, yra daugybė vyrų – fantastiškų kulinarų, o moterys gali puikiai su vyrais konkuruoti tradiciškai vyriškose profesijoje. „Labai sunkiai iš tų stereotipų išsiveržiame. Galbūt todėl, kad gyventi tokiame stereotipiškai suformuotame pasaulyje daug paprasčiau“, - svarstė edukologė.
Visuomenės spaudimas didėja: jei nenori būti su vaiku, esi bloga motina
Paklausta, kaip vertinanti psichologų rekomendacijas, kad vaikui pirmaisiais gyvenimo metais yra labai svarbus ryšys su mama, pašnekovė teigė, kad pradedant apie tai diskutuoti, pirmiausiai reikėtų atsakyti į du klausimus: ar vaikui yra svarbūs tėvai ir ar ugdymo įstaiga žaloja vaiką.
„Juos suplakus į vieną visada galima pasakyti, kad darželis yra žalingas. Be abejonės, vaiko gyvenime visada yra svarbiausi tėvai. Tokio klausimo net kilti negali. Jokia ugdymo įstaiga vaikui neatstos tėvų – bet kuriame jo gyvenimo tarpsnyje. Tai apsibrėžus jau galima kalbėti apie darželio įtaką vaikui. Pasaulyje nėra nė vieno moksliškai pagrįsto tyrimo, kuris įrodytų, kad gera ugdymo įstaiga traumuoja vaiką.
Paprastai dėl įstaigų žalos išsakoma tik nuomonė, tačiau niekur neparašyta, kad Harvardo ir Jeilo universitetai vykdė penkerių metų tyrimą, jame dalyvavo 16 tūkst. šeimų ir buvo padaryta išvada, kad vaikai buvo traumuoti. Visi tyrimai kalba tik apie ugdymo įstaigos kokybės svarbą. Iš tiesų, blogas pedagogas, blogai įgyvendinta ugdymo programa ar priežiūra traumuoja. Todėl valstybė turėtų kiek galėdama investuoti į tai, kad tokių įstaigų nebūtų“, - teigė A. Landsbergienė.
Anot jos, moterys, norinčios derinti motinystę ir darbą, net jei ketina dirbti tik pusę dienos, patiria beprotišką išorės spaudimą. Esą kam jai to reikia, jeigu ji gali ramiai likti namuose su vaiku. Dar daugiau – esą nereikėjo gimdyti, jei dabar ji nenorinti su juo būti.
„Kodėl tėčiams neužduodame to paties klausimo? Po tėvystės atostogų mėnesio jie išskuba į darbą. Ar jie blogi tėvai? Ne, mes taip nemanome. Jei motina nori grįžti į darbą, ji jau bloga, nors tėvo vaidmuo vaikui taip pat ne mažiau svarbus“, - svarstė edukologė.
Anot jos, pas mus dar nėra populiari mintis, kad tėvai galėtų pasidalinti, pavyzdžiui, kiekvienas dirbtų po pusdienį, arba kaip tik tėtis liktų namuose. O jeigu jie abu puikūs profesionalai ir sukuria didžiulę pridėtinę vertę valstybei, esą kodėl negalėtų abu dirbti, nejausdami dėl to kaltės jausmo? Kitaip tariant, patikėti vaiką profesionaliai priežiūrai, o patys su vaiku leisti šaunius vakarus ir šaunius savaitgalius?
„Sutinku, kad yra moterų, kurios visą save paaukoja vaikams ir tikrai vertos pagarbos, bet būkime teisingi – tokių nėra dauguma. Ir tai normalu. Vieni žmonės save atranda moksle, kiti – pramogų pasaulyje, treti – dar kažkur. Ir yra žmonių, kurie atranda save motinystėje ar tėvystėje. Ir juos reikia gerbti už tai, ką jie daro iš visos širdies, tačiau negalima smerkti ir tų, kurie tuo pat metu sugeba derinti ir darbą, ir motinystę, t. y. kurti pridėtinę vertę valstybei ir džiaugtis su vaiku praleistu laiku. Pripažinkime, nemažai mamų, kurios kovoja už kuo ilgesnes motinystės atostogas, kiaurą dieną sėdi „supermamos“ forume ar stumia vaiko vežimėlį „Akropolyje“ besišnekučiuodamos su su drauge, užuot bendravusios su vaiku.
Svarbi ne praleisto su vaiku laiko kiekybė, o kokybė. Jei būtimi tampa tik kiekybė, jau geriau vaikui būti darželyje, kur jam žiūrės į akis, skaitys knygutes, su juo bendraus. Taigi mano nuomonė šiuo klausimu labai griežta, nes man labai gaila mamų, kurios patiria siaubingą kaltės jausmą. Užuot pagyrę ir pasidžiaugę moterimis, kurios sugeba derinti motinystę ir darbą, mes jas smerkiame. Tuo tarpu mamos, kurios gyvena iš valstybės pašalpų ir tikrai neskiria tiek daug laiko vaikams, yra aukštinamos kaip madonos“, - įsitikinusi pašnekovė.
Psichologai: motinystės atostogos tinka ne visoms
Anot „Gera būsena“ vadovės Vilmos Kuzmienės, pirmieji gyvenimo metai lemia, kokia bus vaiko asmenybė, todėl teisingu atveju vaikas su mama turėtų būti net iki 3 metų. Kita vertus, psichologė sutinka, kad daugelyje šalių nėra tokių ilgų motinystės atostogų, bet net iki ketverių metų garantuojamas labai lankstus darbo grafikas bei galimybė dirbti nepilną darbo dieną.
V. Kuzmienės manymu, tokia galimybė moterims turėtų būti suteikta ir Lietuvoje, tuo tarpu gan ilgai motinystės atostogos buvo itin nelanksčios. Ir šiuo metu leidžiama jose esantiems tėvams dirbti neprarandant pašalpos tik nuo antrųjų metų. Pašnekovės manymu, valdžia neturėtų spręsti už suaugusį žmogų, kaip jam gyventi.
„Žinau mamų, kurios dirba už autorinius honorarus – pavyzdžiui, kai vaikas miega. Tačiau šiuo atveju kalbu ne apie tą mamą, kuri grįžta namo pavargusi, dar turi pagaminti valgyti, aptvarkyti namus ir griūna į lovą, o vargšas vaikas taip ir lieka be dėmesio“, - kalbėjo psichologė.
Anot jos, daliai moterų sėdėjimas namuose tampa savotišku psichologiniu kalėjimu. Jos „žvėrėja“, o tuomet nukenčia ir vaikas. „Gimstamumas tarsi skatinamas, bet apie komfortą šeimoje niekas nepagalvoja. Motinystės atostogos dar negarantuoja, kad mama iš tiesų bus su vaiku ar kad vaikas bus kokybiškai psichologiškai auginamas. Šio proceso kontroliuoti valdžia nepajėgi“, - teigė pašnekovė.
Kita vertus, ne visada pačios motinos gali kokybiškai pasirūpinti vaiku, todėl joms svarbu turėti finansų pagalbininkams įsigyti. Dalis motinų patiria pogimdyvinę depresiją ir negali kokybiškai rūpintis vaiku, kitos vaikystėje pačios patyrė traumas, o vaiko gimimas atgaivina trauminę patirtį. Be to, vaikas – santuokos iš bandymas, dėl ko motinas dažnai slegia blogi santykiai su vyru.
Galiausiai, nors kai kurios moterys su malonumu būna namuose su vaiku, nemažai yra ir tokių, kurios, sėdėdamos namuose su mažais vaikais, patiria tikrą, baisią vienatvę ir joms būtina bent dalį dienos dirbti.