„Ne vieną kartą iš tikrųjų esu sakęs, kad mes neplanuojame keisti Švietimo įstatymo, ir tą ir premjeras Donaldas Tuskas žino nuo pat pirmųjų pokalbių šia tema", - Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį sakė A.Kubilius.
Lenkijos spauda paviešino D. Tusko laišką Lietuvos premjerui, kuriame jis paragino Lietuvą pakeisit minėtą Švietimo įstatymą bei išreiškė nepasitenkinimą ekspertų darbo grupės rezultatais, kuri darbą ketina baigti penktadienį.
Rugsėjį darbą pradėjusi lietuvių ir lenkų ekspertų grupė tariasi švietimo klausimais abiejose valstybėse.
„Darbo grupės veiklą aš vertinu pozityviai. Aš tikiuosi ir konstruktyvaus jos darbo penktadienį, palaukime jos rezultatų. Iš tikrųjų mes siekiame konstruktyvaus dialogo, paremto abipuse pagarba“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.
DELFI primena, kad Lietuva priėmė Švietimo įstatymą, pagal kurį numatoma, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstomos lietuvių kalba. Ilgainiui kitataučiams ketinama suvienodinti ir lietuvių kalbos egzaminą, kad šį jie laikytų kartu su lietuviais, kuriems lietuvių kalba – gimtoji.
Tačiau Lenkijos politikai tvirtina, kad taip diskriminuojama lenkų tautinė mažuma.
Tuo tarpu dalis vietos lenkų savo vaikų žada nebeleisti į mokyklas, jeigu Švietimo įstatymo pataisos nebus atšauktos. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tai vertina kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pasiruošimą kitų metų Seimo rinkimams.
„Jeigu bus pasirinktos protesto formos, peržengiančios civilizuotos formos ribas, mes tai laikysime kaip neadekvatų veikimo būdą. Matome visi, kad tai vietos lenkų politikos tikslai, perkelti į kitų metų rudens tikslų įgyvendinimą, siekiant įveikti rinkimų barjerą ir tuo tikslu toliau mobilizuoti savo rinkėjus, bet nėra normalu ir civilizuota, kai tai daroma tokiomis formomis ir mūsų vaikų mokymosi sąskaita“, - Vyriausybėje žurnalistams sakė G. Steponavičius.
Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė trečiadienio posėdyje skyrė 350 tūkst. litų Punsko savivaldybės mokykloms, kuriose ugdoma lietuvių kalba, finansuoti. Papildomos lėšos skirtos šių mokyklų išsaugojimui bei sąlygų mokytis lietuvių kalba sudarymui.
„Įvykę keli raundai Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų leido ne tik geriau suprasti vieniems kitų padėtį, bet ir paliko dalį klausimų, kuriuos mes vienaip ar kitaip turėsime spręsti. Vienas iš tokių klausimų atspindžių – šiandien Vyriausybės priimtas sprendimas dėl Punsko valsčiaus dviejų lietuviškų mokyklų sunkios finansinės būklės ir nesulaukus iš Lenkijos vyriausybės pusės adekvačios situacijos yra priimtas sprendimas skirti 350 tūkst. litų, kad būtų padėta šioms mokykloms išsilaikyti“, - sakė G. Steponavičius.
Numatytas finansavimas sudarys galimybę įgyvendinti 1-9 kl. ugdymo programas lietuvių kalba Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinėse mokyklose, kuriose mokosi 330 mokinių.