Nors nėra griežtų įrodymų, ar kalėjimas galiausiai buvo panaudotas pagal paskirtį, premjero nuomone, šios kalinimo infrastruktūros egzistavimo faktas kelia didelį nerimą. Infrastruktūros sukūrimo faktas įrodo, kad nedidelė grupė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų, be visuomenės ir, galimai, valstybės vadovų žinios, bei apeinant parlamentinę kontrolę galėjo priimti sprendimą statyti sulaikymo centrą. Ypač didelį nerimą kelia tai, jog siauro pareigūnų rato slapta priimtas sprendimas buvo įgyvendinamas pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius žvalgybą ir finansų apskaitą ir ignoruojant neigiamas pasekmes Lietuvos tarptautinei reputacijai.
Premjeras yra įsitikinęs, kad JAV yra strateginis Lietuvos sąjungininkas ir bendradarbiavimas visose srityse, įskaitant slaptas operacijas ir kovą su terorizmu, yra labai svarbus. Tačiau strateginė partnerystė su JAV neturi būti pasiteisinimas, kad galima veikti iš esmės sovietiniais metodais, ignoruojant specialiųjų tarnybų civilinę kontrolę ir pažeidžiant veikiančius įstatymus.
Premjeras cituoja britų žurnalistą Edwardą Lucasą, kuris savo knygoje „Naujas Šaltasis karas“ teigia, kad Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinės šalys yra geopolitiškai pažeidžiamomis pirmiausia dėl valdžios korupcijos ir civilinės kontrolės nepripažįstančių specialiųjų tarnybų. Premjero nuomone, šis NSGK tyrimas patvirtino, kad E. Lucaso pastabos galioja ir VSD.
„CŽV kalėjimo tyrimas leidžia suprasti, kaip Valstybės saugumo departamente atsirado ir stiprėjo kontrolės vengimo ir įstatymų nepaisymo kultūra; kaip VSD pradėjo virsti valstybe valstybėje, kuri užsiėmė savitiksliais galios žaidimais ir nutolo nuo tikrųjų valstybės interesų. Galop VSD pasidarė nebesvarbu, su kuo tuos žaidimus žaisti – ar su CŽV, ar su abejotinos reputacijos dujų importo iš Rytų tarpininkais, galimai susijusiais su nedraugiškų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tai atskleidė ankstesnis NSGK tyrimas apie įtariamus korupcinius VSD ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų ryšius“, – rašoma Ministro pirmininko tarnybos išplatintame pranešime spaudai.
Premjeras primena, kad pirmasis NSGK tyrimas prasidėjo po to, kai žuvo pulkininkas Vytautas Pociūnas.
A. Kubilius apgailestauja, kad VSD neįgyvendino pirmojo NSGK tyrimo išvadų, ir tikisi, kad antrasis NSGK tyrimas dėl CŽV kalėjimų padės reformuoti Valstybės saugumo departamentą bei atgauti visuomenės pasitikėjimą šia svarbia institucija. Premjero nuomone, būtina keisti ydingą praktiką, kad VSD pati sau formuluoja užduotis ir neatsiskaito kontroliuojančioms institucijoms. Premjeras įsitikinęs, kad užduotis specialiosioms tarnyboms turi formuluoti vykdomoji valdžia, o vykdymą veiksmingai kontroliuoti parlamentas. Premjero nuomone, permainos turi vykti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos pagrindu.
Kartu A. Kubilius atmeta priekaištus, kad CŽV kalėjimų tyrimas, girdi, naudingas Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Priešingai, Lietuvos nedraugai suinteresuoti, kad mūsų slaptosios tarnybos neatitiktų demokratinėms valstybėms keliamų reikalavimų, būtų nekontroliuojamos civilinės valdžios ir kuo ilgiau būtų Lietuvos nepatikimumo ir atsilikimo nuo civilizuoto pasaulio simboliu. Premjeras pabrėžia, kad Lietuvos pareiga prieš sąjungininkus Europos Sąjungoje ir NATO yra kuo greičiau reformuoti ir depolitizuoti VSD ir taip atsikratyti tokio „simbolio“.
A. Kubilius pabrėžia, kad Lietuva savo karinę misiją Afganistane laiko svarbiu bendradarbiavimo su sąjungininkais baru, o sąžiningas CŽV kalėjimo Lietuvoje pamokų įvertinimas ir specialiųjų tarnybų reforma gali tik pagerinti bendradarbiavimo su strategine partnere JAV kokybę.
D.Grybauskaitės patarėjas: „netiesioginiai įtarimai“ pasitvirtino
Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, netiesioginiai D. Grybauskaitės įtarimai patvirtinti nustačius, kad Lietuvoje buvo pastatyti specialūs pastatai, pritaikyti kalinių laikymui.
„Pirmiausia yra tai, kad įtarimai pasitvirtino, nes komitetas aiškiai nurodė, kad specialūs pastatai buvo pastatyti ir tie pastatai galėjo būti pritaikyti kalinių laikymui. Komiteto pirmininko išvadose yra minimi tie projektai 1 ir 2. Prezidentės teigimu, tai yra įtarimų patvirtinimas“, - DELFI komentavo L. Balsys.
Jo teigimu, labai svarbu ir tai, kad komitetas labai aiškiai įvardijo, jog buvę VSD generaliniai direktoriai M. Laurinkus bei A. Pocius bei VSD vadovo pavaduotojas. D. Dabašinskas galėjo viršyti savo įgaliojimus, tad dėl to yra pagrindas kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
„Prezidentė vertina iš politinės pusės labiausiai, nes nustačius, kad jos įtarimai iš esmės pasitvirtino, reikia tam tikro politinio įvertinimo. Politinis įvertinimas, prezidentės teigimu, toks: Lietuva negali tapti grupelės žmonių ar pareigūnų, kurie užsižaidžia valdžia, įkaite. Tai susiję taip pat su pagarba valstybei. Jos teigimu, Lietuva bus gerbiama tik tuomet, kai neleis nei saviems, nei svetimiems, niekinti žmogaus teisų ir rizikuoti šalies saugumu“, - šalies vadovės žodžius perdavė L. Balsys.
Prezidentės atstovas spaudai taip pat sakė, jog šalies vadovė pasitiki Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktu tyrimu, tad Prezidentūrai nekyla abejonių, jog nustatyti faktai apie buvusias specialiąsias patalpas ar neregistruojamus skrydžius, nebuvo pranešami nei valstybės vadovams pavieniui, nei apskritai Valstybės gynimo tarybai (VGT).
I.Degutienė: būtina ištirti, ar VSD vadovybė nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi
„Iš komiteto išvadų darytina prielaida, kad komiteto apklausose atsakinėję aukšti buvę Valstybės saugumo departamento pareigūnai tyrimo metu kai kuriuos faktus nuslėpė. Taip pat galima prielaida, kad VSD veikė nekontroliuojamai, – sakė I. Degutienė. – Todėl būtina pritarti komiteto siūlymui kreiptis į Generalinę prokuratūrą ar tokiais savo veiksmais VSD vadovybė nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar neviršijo įgaliojimų“.
Parlamento vadovės nuomone, po NSGK atlikto tyrimo yra visiškai akivaizdu, kad nebeužtenka tik pakeisti VSD vadovą, bet būtinos rimtos šios struktūros reformos, po kurios Valstybės gynimo taryba realiai taptų svarbiausia slaptųjų tarnybų aiškius veiklos tikslus nustatančia institucija.