Pasak Vyriausybės vadovo, konstituciją priėmė demokratiškai išrinkta Vengrijos parlamentarų dauguma, šalies valdžia atsižvelgia į kritiką dėl tam tikrų konstitucijos nuostatų, todėl abejoti jos demokratiškumu tikrai nereikėtų.

„Ne kartą esu sakęs, kad kritika Vengrijos konstitucijai ne visada yra objektyvi ir pamatuota, labai dažnai diskusijose tenka matyti, kad ta kritika, ypač Lietuvoje, išsakoma nesusipažinus su konstitucija. Europos Komisijos pastabos Vengrijai dėl atskirų įstatymų - dėl Centrinio banko įstatymo, dėl Teismų įstatymo - kiek suprantu, Vengrijos vyriausybės yra akceptuojamos, į jas bus atsižvelgiama. Bet smerkti Vengriją, kad Vengrija tariamai tampa autoritarine valstybe ir yra paminamos europinės vertybės, mano manymu, tikrai nėra jokio pagrindo. Esu ją perskaitęs ir tikrai nematau jokio pagrindo abejoti demokratiškai išrinktų Vengrijos parlamento narių sprendimu patvirtinti būtent tokią konstituciją“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras.

Vengrija sulaukė didelės kritikos bangos po to, kai valdančiąją koaliciją sudarančios "Fidesz" ir Krikščionių demokratų partijos pakeitė konstituciją, kuri įsigaliojo sausio 1 d., primena ELTA.

Kritikai tikina, kad konstitucijos pakeitimai pažeidžia demokratijos principus, kadangi sustiprėja vyriausybės kontrolė teismų sistemai ir centriniam bankui, be to, sumažėja spaudos laisvė.

Įsigaliojus naujajai konstitucijai pradėjo strigti Vengrijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) derybos dėl naujos paskolos suteikimo. TVF reikalauja, kad šalies centriniam bankui būtų sugrąžinta nepriklausomybė.

Ekspertų vertinimu, Vengrijai per artimiausius trejus metus prireiks apie 20 mlrd. JAV dolerių norint stabilizuoti šalies ekonomiką.

Vengrija išgyvena vis gilėjančią finansų krizę, dėl kurios smarkiai nukrito nacionalinės valiutos - forinto - kursas.