"Vertinti Europos mastu, smerkti aš kažkaip nematau to pagrindo, apie kurį kalbama. Galima kritikuoti finansų politiką, galima kritikuoti labai konkrečius atskirus įstatymus, bet tai, kad Vengrijos parlamentas, turėdamas demokratinį mandatą, priima naują konstituciją ir pakeičia 1949 m., dar stalinizmo metais priimtą konstituciją, aš tame nematau nieko ypatingo" , - ketvirtadienio rytą "Žinių radijui" sakė premjeras.

"Konstitucijoje yra įvairių dalykų. Tarp jų ir labai ryškiai pabrėžtas Vengrijos įsipareigojimas tradicinėms vertybėms, krikščioniškoms vertybėms, parama tradicinei šeimai, gyvybės apsaugai. Tai šias nuostatas Europoje visada labai aštriai kritikuoja Europos kairieji, matydami tokiose nuostatose tam tikras labai ryškias dešiniąsias, konservatyviąsias idėjas. Tokia skirtingų idėjinių vertybių paskatinta europinė diskusija neturėtų mūsų paversti neobjektyviais situacijos vertintojais", - kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras pripažino, kad Vengrija turi finansinių problemų, kurias galbūt lėmė vyriausybės klaidos, taip pat teigė, kad Europos Sąjunga gali vertinti konkrečius teisinius aktus dėl centrinio banko ar kitų sprendimų, tačiau pačiai konstitucijai tenka per daug kritikos.

A. Kubiliaus teigimu, tai, kad valdančioji partija Vengrijoje turi du trečdalius balsų parlamente, gali vesti prie tam tikro piktnaudžiavimo savo padėtimi, bet jis ragino Vengriją vertinti objektyviai.

"Vengrijoje, demokratiškai išrinktame parlamente, Premjero Viktoro Urbano partija turi du trečdalius balsų. Galbūt kartais tuo imama šiek tiek piktnaudžiauti, bet tai yra demokratiškai išrinktas parlamentas ir tai vertinti kaip autoritarines tendencijas kažin ar būtų teisinga", - sakė premjeras.

P.Auštrevičius: Vengriją palaikantys politikai „pradėjo dainuoti ne toje vietoje“

Liberalų sąjūdžiui priklausantis parlamentaras, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius DELFI teigė pastebėjęs, jog A. Kubilius išsako kiek švelnesnę poziciją, nei konservatorių frakcijos atstovai, Seimui pateikę Vengriją remiančią rezoliuciją. Vis dėlto konservatoriai bei jų lyderis esą „pradėjo dainuoti ne toje vietoje“.

„Europos Komisija nepriekaištavo Vengrijai dėl taip vadinamos dešiniosios pakraipos konstitucijoje. Išsakė tam tikrus priekaištus dėl tam tikrų ekonominių, fiskalinių ir socialinių nuostatų įteisinimo prieštarauja vieningajai ES pozicijai, kuri visiškai neturi nieko bendro su taip vadinama politine konstitucijos deklaracija dėl šeimos, dėl kitų dalykų ir panašiai. Man atrodo, Lietuvos politikai, kurie nori nuoširdžiai paremti Vengriją, pradėjo dainuoti ne toje vietoje. Žodžiai nelabai tinka prie tos dainos, kuris skambėjo ir iš Europos Komisijos, ir iš kitų valstybių. Mums reikia gerai pagalvoti, ar mūsų balsas tame kakofonijos chore yra tikrai tinkamas“, - kalbėjo P. Auštrevičius.

Liberalas taip pat užsiminė manantis, kad Vengrijos korta gali būti naudojama ir vidiniais Lietuvos politikų žaidimams.

„Nežinau, kodėl keliamas toks gąsdinimas, kad štai Vengrija bando apginti vadinamąsias tradicines vertybes. Manau, kad tame yra tam tikra politinė potekstė. Įžvelgiu labai aiškius ideologinius interesus“, - tęsė pašnekovas.

Jis pažymėjo, jog europinėms institucijoms susirūpinimą kelią ne tradicinės šeimos akcentavimas ir kitos vertybės, kurias gina A. Kubilius, bet požymiai, jog naujoji Vengrijos konstitucija gali suvaržyti žodžio laisvę ir apriboti centrinio šalies banko nepriklausomumą.

„Aš perskaičiau tas (Vengrijos konstitucijos – DELFI) nuostatas, kurios buvo kritikuojamos iš Europos Komisijos pusės. (...) Man nekyla abejonių, kad Vengrija nusižengia ES teisei, beje, su kuo preliminariai sutiko ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Mes tariamai giname valstybę, kai jinai sutinka, kad ji turi pataisyti šituos įstatymus. (...) Pavyzdžiui, galimos baudos žiniasklaidai dėl neobjektyvumo, manau, yra ypatingai rizikinga nuostata, kadangi galima numatyti tam tikras situacijas, kada objektyviai taikyti tą nuostatą bus labai sudėtinga. Nes tame bus daug politikos. Siūlyčiau Vengrijos politikams pasilikti nuošalyje nuo tapimo arbitrais. Man kyla labai daug abejonių ir klausimų, kodėl jie pasirinko tokį reglamentavimo būdą, ir ar tai nereiškia žiniasklaidos laisvės apribojimų“, - tęsė P. Auštrevičius.

A. Kubiliaus ir konservatorių frakcijos poziciją politikas aiškino tuo, esą ši politinė jėga gimininga su Vengriją valdančia V. Orbano partija.

„Giminingų politinių partijų pasisakymai man yra suprantami ir aš tą toleruoju. Suprantu, kad buvimas vienoje politinėje grupėje. Bet, sakyčiau, dangstytis mūsų nacionalinėmis pozicijomis būtų kiek nekuklu“, - reziumavo P. Auštrevičius.