Politikai ir verslininkai pirmadienį dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje „Lietuva po 20 metų“. Joje buvo diskutuojama, kas gali laukti mūsų šalies po dviejų dešimtmečių.
A.Kubiliaus receptas: mokytis, mokytis ir mokytis
Kalbėdamas diskusijoje premjeras A. Kubilius ne pirmą kartą svarstė, kad įvairios krizės bei sukrėtimai kartojasi maždaug kas dešimt metų – tokiu pat dažnumu, kaip kad jam tenka užimti ministro pirmininko pareigas. Dėl šios priežasties jis pabrėžė, kad Lietuva po dvidešimties metų tikriausiai sulauks kokių nors iššūkių, nors teigia nesiimąs spėlioti, kas tuo metu vėl bus premjeru.
Lietuvos ateitį A. Kubilius sako labiausiai siejąs su gebėjimu pasiruošti greitai kaitai ir globaliai konkurencijai. „Čia aš matau pačius didžiausius iššūkius visuomenės savijautai, savivokai ir mentaliteto susivokimui, nes mūsų pačių nepasitikėjimas savimi ir netikėjimas ateitimi šiuo metu yra per didelis“, - teigė A. Kubilius.
Maža to, pasak premjero, Lietuvos politinėje erdvėje labai trūksta troškimo skaityti, normalaus intelekto bei domėjimosi tuo, kas vyksta pasaulyje arba šalia mūsų.
„Vienas iš didesnių politikos trūkumų šiandieninėje Lietuvoje yra didelis noro skaityti deficitas, aš taip sakyčiau. Skaityti knygas, „The Financial Times“, „The Economist“, kitus dalykus ir pažinti, kas dedasi pasaulyje. Lietuvos politikos viduje labai trūksta normalaus intelekto, kuris galėtų palyginti tai, kas darosi Lietuvoje, su tuo kas darosi už Lietuvos sienų, kas darosi Europoje, visame pasaulyje“, - teigė ministras pirmininkas.
Jo nuomone, būtent žinių stoka, nesidomėjimas aplinkiniu pasauliu ir sudaro sąlygas augančiam populizmui bei globalios konkurencijos baimei Lietuvoje.
„Taigi mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis! Skaityti, skaityti ir dar kartą skaityti yra vienas iš receptų“, - aiškino A. Kubilius.
Lietuvoje trūksta tolerancijos idėjoms
Vilniaus meras A. Zuokas svarstė, kad Lietuvos gyventojai yra kūrybingi ir darbštūs, tačiau, jo nuomone, kūrybingumas gali skleistis palankioje aplinkoje. Todėl, pasak mero, šiuo laikotarpiu jau reiktų nebe prie šalies vizijų, o prie priemonių, kuriomis ketiname pasiekti atvirumo, kūrybingumo ir atsakomybės – tikslų, įvardintų vizijoje „Lietuva 2030”.
„Visi tikriausiai žino Richardą Florentą, kuris yra creative class arba creative cities ideologas – man tenka dažnai domėtis jo mintimis, kai kalbama apie kūrybingus miestus. Jis yra teigęs, kad tam, jog visuomenė būtų kūrybinga, reikia „4T”: tolerancijos, teritorijos, technologijos ir talentų. Matyt, apie tai ir reikėtų kalbėti – kaip mes galime tapti tokia šalimi, kuri būtų tolerantiška pirmiausia“, - svarstė A. Zuokas.
Jo nuomone, šiandien Lietuvoje žmonės, kurie turi minčių ir nebijo jų pasakyti, susiduria su ypatingu pasipriešinimu bei menkinimu, todėl tokioje aplinkoje auginti kūrybiškumą esą yra ypatingai sudėtinga.
Norėdamas pabrėžti tolerancijos svarbą A. Zuokas netgi citavo Lietuvos filosofą Antaną Maceiną.
Pasak A. Zuoko, tolerantiška aplinka skatina kūrybingumą: „Kodėl lietuviai išvažiavę į Airiją, Angliją yra pakankamai sėkmingi? Todėl, kad ten yra kur kas idėjoms tolerantiškesnė aplinka. Jie gali savo kūrybingumą realizuoti ten“.
Kūryba nevyksta, nes Lietuvoje kovojama dėl galios ir įtakos
Tokius pat jis prognozuoja dar du dešimtmečius ir užsimena, jog tai nėra pesimizmas – jo nuomone, tokia perspektyva labai reali.
„Deja, dvidešimt metų kovojome ir dar dvidešimt metų kovosime dėl esamos galios arba įtakos pasidalijimo. Ir ta kova, kuri vyksta supainiojant idėjas su asmenimis, yra tokia dėl to, kad Lietuvoje yra ne kuriama, o dalijamasi. Nesvarbu, ar paimsime politinę valdžią, ar paimsime kapitalą. Vis dar vyksta tos galios ir vertės pasidalijimas, kuris truks dar dvidešimt metų“, - teigė A. Žabolis.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva nekuria nei savo identiteto, nei produkto ar pridėtinės vertės – tiesiog pas mus vyksta ideologinė kova.
„Aš svajoju apie Lietuvą, kuri bus laisva priimti sprendimus ta prasme, kad nesidairys į kitus, nustatančius tam tikras gaires ir vertybes. Kai mes sugebėsime būti laisvi, kai suprasime, jog patys galime nustatyti savo normą, iškelti idėją, paskui kurią eitų kiti, ne mes paskui kažką, tuomet ir būsime laisvi - teigė diskusijos dalyvis.
Jo teigimu, po dvidešimties metų greičiausiai nebebus esamų politikos lyderių, tačiau būtent jie, anot A. Žabolio, turi dėti pastangas, kad vidinė kova nesitęstų du dešimtmečius, o baigtųsi kiek anksčiau.