„Esame numatę pakankamai žymiai mažinti visus darbo užmokesčio fondus vidutiniškai 10 proc. ir tuo pasiekti 800 mln. Lt taupymo efektą. Dar diskutuojame, kaip tai būtų realizuota atskiruose sektoriuose, kuriems toks mažinimas sukelia papildomų rūpesčių, kur yra sunkiau reguliuoti etatų skaičių ir mokamų atlyginimų dydį. Aš turiu omenyje švietimą ir iš dalies statutinius pareigūnus. Visa kita daugmaž yra aišku“, – žurnalistams sakė A. Kubilius.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas po pasitarimo sakė, kad mažinant darbo užmokesčio fondą svarstomas ne tik visuotinis atlyginimų mažinimas, bet ir etatų naikinimas.
„Kalbant apie atlyginimų mažinimą valstybės tarnyboje jau truputėlį darosi neramu, nes valstybės tarnyba gali pavirsti tokia socialinių paslaugų teikimo įstaiga, kai žmonės gauna minimalų atlyginimą ir nelabai, ką dirba. Mes irgi turime suvokti, kad reikia kvalifikuotus žmones išlaikyti valstybės tarnyboje ir gal geriau mažiau, bet su didesniu atlyginimu, nes tas visuotinis mažinimas, manau, sukels didelį kvalifikuotų žmonių pasitraukimą iš valstybės tarnybos“, – kalbėjo ministras.
Atlyginimų fondo mažinimas turėtų paliesti ir medikus. Tačiau, ministro teigimu, problema ta, kad Vyriausybė nereguliuoja gydytojų atlyginimų.
„Tai yra viešosios įstaigos, kur darbdavys su darbuotoju privalo susitarti dėl būsimo atlyginimo. Aš manau, kad medikams užteks išminties (suprasti - DELFI), kad reikėtų tai daryti. Aš galiu tik priminti, kad medikų atlyginimas dabar yra pats didžiausias iš viso viešojo sektoriaus, tai nėra blogai“, – sakė A. Čaplikas.
Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vyriausiųjų specialistų vidutinis mėnesio darbo užmokestis mažėjo 5,06 proc., vyresniųjų specialistų – 7,52 proc., specialistų – 6,32 proc., įstaigų vadovų – 4,6 proc., jų pavaduotojų – 6,26 proc., tai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis augo 0,56 proc.
Nuo rugsėjo dar 5 proc. mažėjo bazinis algos dydis, pagal kurį skaičiuojami atlygininimai valstybės tarnautojams, taip pat mažėjo ir priedai už kvalifikacines klases. Tuo pačiu metu įsigaliojo ir maždaug 4,7 proc. mažesnė bazinė alga, pagal kurią darbo užmokestis skaičiuojamas mokytojams, socialiniams darbuotojams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Kartu šiems biudžetininkams 10-30 proc. nukirpti įvairūs priedai.
A. Čapliko teigimu, kitąmet siūloma išlaidas sveikatos apsaugai mažinti tarp 300 mln.-700 mln. Lt. Po antrojo biudžeto apkarpymo šiai sričiai šiemet buvo skirta 4,3 mlrd. Lt.
„Jeigu sveikatos apsaugai bus skirta viena suma, tai teks daryti labai skaudžius žingsnius, o jeigu suma bus kiek didesnė, mūsų reformos žingsniai bus ramesni“, – sakė jis.
Kitų metų biudžeto projektas Seimas turi pasiekti iki kitos savaitės pabaigos. Ne kartą premjeras yra sakęs, kad kitąmet taip pat bus siekiama išlaikyti tokį patį valdžios sektoriaus deficitą kaip ir šiemet – 8 mlrd. Lt, nors pajamos bus maždaug 3 mlrd. Lt mažesnės. Planuojama, kad į kitų metų valstybės biudžetą iš mokesčių pavyks surinkti 10,5 mlrd. Lt.