Vyriausybės vadovas interviu, pavadintame „Lenkijos - Lietuvos karštinė", pažymėjo, kad Lietuvai yra svarbus Baltijos šiaurės regionas: Estija, Latvija ir Skandinavijos šalys.
„Su Lenkija, kaip ir su bet kuria kita kaimyne, palaikome normalius santykius. Kalbant apie investicijas, Lenkija yra antroji po Švedijos. Vykdome daug sėkmingų projektų - pavyzdžiui, energetikos tinklų sujungimo. Tačiau taip pat esama reikalų, į kuriuos kai kada reaguojame emocijomis. Kartais kyla nedidelė karštinė, tačiau tai nėra nieko neįprasta. Su broliais latviais dėl jūrinės sienos diskutuojame jau 20 metų", - atsakė A.Kubilius, klausiamas, ar jaučiąs Lenkijos politikų spaudimą.
Anot Vyriausybės vadovo, Lenkijai ir Lietuvai įstojus į Europos sąjungą ir NATO, abi šalys gyvena įprastą gyvenimą ir natūralu, kad abiejų valstybių darbotvarkės gali skirtis.
„Kai Lenkija ir Lietuva stojo į ES ir NATO, santykiai tarp visų regiono šalių buvo stipriausi. Dabar, būdami ES ir NATO nariai, gyvename įprastą gyvenimą. Ir mūsų darbotvarkės gali skirtis. Lietuvai labai svarbus Baltijos šiaurės regionas; glaudžiai bendradarbiaujame su Estija, Latvija ir Skandinavijos šalimis. Kalbant apie Lenkiją, svarbiausi yra visoms šio regiono valstybėms bendri klausimai: infrastruktūra, energetikos tinklai, dujotiekių, kelių ir geležinkelių jungtys. Tai yra, kad būtume sujungti su Vakarų šalimis", - Lenkijos dienraščiui sakė A.Kubilius.
„Rzeczpospolita" paklaustas, „ar normalu, kad į Lenkijos ir Baltijos šalių vadovų susitikimą, skirtą bendrai strategijai prieš gegužę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Čikagoje, neatvyko Lietuvos prezidentė", A.Kubilius atsakė: „Aišku, saugumo klausimai labai svarbūs, tačiau jie svarstomi visos NATO. Tikimės, kad viršūnių susitikimas Čikagoje bus labai sėkmingas".
Lietuvos premjeras teigė nesąs linkęs komentuoti prezidentų susitikimų.
„Svarbu, kad aš į Varšuvą atvykau", - pridūrė jis.
Klausiamas, ar Lietuvai priimtina, kad Lenkija būtų regiono lyderė ES ir NATO, A.Kubilius atsakė, kad lyderiais tampama dėl konkrečių nuveiktų darbų ir tam nereikalingas kieno nors palaiminimas.
„Nėra reikalo duoti sutikimą, kad kas nors taptų lyderiu. Lyderiu tampama dėl nuveikto darbo. Visada skatinau, kad tai vyktų įgyvendinant svarbius regioninius projektus. Savaime suprantama, kad be Lenkijos vadovavimo nepasieksime labai svarbaus tikslo: partnerystės infrastruktūroje. Per pastaruosius 20 metų pavyko pasiekti politinę ir ekonominę integraciją, tačiau mums stinga infrastruktūros integracijos - kelių, geležinkelių", - Lenkijos dienraščiui sakė Lietuvos premjeras.
Atsakydamas į klausimus apie Lietuvos lenkus, klausiamas, ar įmanoma pakeisti lenkų ginčijamą švietimo įstatymą, A. Kubilius paminėjo, jog Lietuva siūlo atnaujinti abiejų šalių ekspertų darbo grupės darbą.
„Lietuvos ir Lenkijos mokyklų reikalų ekspertų grupė, pradėjusi darbą pernai rudenį - ir, gaila, sustabdžiusi darbą - padarė išvadą, kad svarbiausias ne pats švietimo įstatymas, o šio teisės akto įgyvendinimo pereinamasis laikotarpis. Lietuvos švietimo ministras nurodė, kad bus pereinamasis laikotarpis baigiamajam valstybinės kalbos egzaminui; aštuonerius metus galios palengvinimai mažumų mokykloms. Jeigu pažvelgtume į šią problemą atsiribojant nuo politikos, šis pereinamasis laikotarpis išsklaido visus nuogąstavimus, atsirasdavusius dėl švietimo įstatymo, dažnai nepagrįstus. Ir kiek žinoma, mūsų švietimo ministras praeitą savaitę išsiuntė Lenkijos švietimo ministerijai pasiūlymą atnaujinti ekspertų grupės darbą", - sakė A.Kubilius.
Anot jo, visas problemas įmanoma išspręsti tik dialogo būdu ir kaip pavyzdį minėjo susitarimus su Lietuvos žydų bendruomene, Seimo ir Vyriausybės sprendimus dėl kompensacijos už žydų turtą.
„Rzeczpospolita" paklaustas, „ar ponas premjeras teigia, kad lengviau susikalbėti su žydų bendruomene, o ne Lietuvos lenkais?", Lietuvos Vyriausybės vadovas atsakė šiuo atveju kalbąs apie rezultatus ir jų siekimo būdus.
„Tik norėjau pasakyti, kad matau rezultatą. Buvo problema, ir vyriausybei pavyko ją išspręsti dialogu. Tačiau dialogui reikalinga kita pusė, reikalingas partneris", - teigė A.Kubilius.
Atsakydamas į klausimą apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) galimybes visateisiškai dalyvauti Lietuvos vyriausybėje, jei gerai pasirodytų Seimo rinkimuose, A.Kubilius nurodė, jog LLRA turi galimybes dalyvauti rimtame dialoge, tačiau kartu teigė, jog LRRA valdomas Vilniaus kraštas gerokai atsilieka ir neišnaudoja viso potencialo.
„LLRA yra rimta politinė jėga. Turi galimybes dalyvauti rimtame dialoge. Iki 2008 metų buvo kitų koalicinių vyriausybių partnerė. Tačiau ji neįžvelgia problemų, svarbių Vilniaus krašto gyventojams - rajonams, kuriems atstovauja. Tie rajonai yra šalia didžiausio Lietuvos miesto ir turėtų būti labiausiai išsivystę. Taip nėra - yra atvirkščiai, kas ypač matyti, lyginant Vilniaus kraštą su rajonais aplink kitus didelius miestus, Klaipėdą arba Kauną. Atsilikimas nuo kitų rajonų ekonomikos ir socialinėje srityse, potencialo, kurį turi šis šalia didžiausio miesto esantis regionas, neišnaudojimas - tai tikros problemos, kurias turime įžvelgti ir spręsti dialogo būdu. Tai didele dalimi priklauso nuo savivaldos lyderių ir LLRA", - kalbėjo premjeras.