Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis, pirmadienį dalyvavęs DELFI interneto konferencijoje.
„Lietuviai gali puikiai susiremontuoti savo butus, bet gyventi nepadoriai apleistoje laiptinėje. Čia ir yra priežastis, kodėl neatsiranda naujų lyderių. Kartais užtenka vieno žmogaus, jo iniciatyvos, kad pasikeistų visa laiptinė. Lyderiai taip ir atsiranda. Politika prasideda apačioje, už buto durų“, - teigė A. Jokubaitis, atsakydamas į klausimą, kodėl Lietuvoje per dvidešimt metų nebuvo išugdyta naujų politikos lyderių.
Turime dvi demokratijas: rinkimų ir nepasitikėjimo
Pasak mokslininko, apskritai mums reikia keisti požiūrį į tai, kas yra demokratija. Išvertus iš graikų kalbos demokratija reiškia liaudies valdžią, kuri mūsų laikais įgyvendinama per išrinktus atstovus. Tačiau problema ta, kad Lietuvoje išrinktieji atstovai, turintys valdyti valstybę kaip liaudies atstovai, pasitikėjimą praranda jau pirmą dieną po rinkimų.
„Pasitikėjimas būna labai trumpai – rinkimų naktį. Vėliau dauguma mūsų jėgų skiriama nepasitikėjimui tais, kuriuos mes patys išrinkome. Tai didelė šiandieninės demokratijos problema“, - teigė profesorius.
„Mes turime dvi demokratijas. Viena – rinkimų, o kita – mūsų pačių išrinktų atstovų suvaldymo problema. Antroji problema visada susieta su nepasitikėjimu. O kadangi čia atsiranda nepasitikėjimas, tai per kitus rinkimus bus balsuojama ne „už“, o „prieš“. Tai reiškia, kad vėl bus nudegama“, - pridūrė A. Jokubaitis.
Nepasitikėjimo demokratija, anot mokslininko, prisideda ir prie to, kad Lietuvos visuomenė menkai pasitiki Seimu ir Vyriausybe.
DELFI primena, kad pagal visuomenės nuomonės apklausas sausio mėnesį Seimu pasitikėjo 5,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, nepasitikėjo – 70,6 proc. Vyriausybei pasitikėjimą demonstravo 11,9 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 56,2 proc.
Studentai šiais laikais linkę į utilitarizmą
Klausiamas apie šiuolaikinius studentus, A. Jokubaitis pabrėžė, kad bent prieš penkiolika metų studijuojantieji politikos mokslus nejausdavo simpatijų Jeremy Benthamo suformuluotai utilitarizmo doktrinai, tačiau šiuo metu šios simpatijos kur kas didesnės.
DELFI primena, kad utilitarizmas apibrėžiamas pagal principą – kuo daugiau laimės kuo didesniam žmonių kiekiui. Pagal šį principą utilitaristai skiria gėrį nuo blogio, teisingą veiksmą nuo neteisingo. Tai reiškia, kad teisinga arba moralu jiems yra viskas, kas suteikia visuomenės nariams laimę bei malonumą bei padeda išvengti kančios ir skausmo. Utilitarizmas artimas pragmatizmui.
„Jeigu prieš 15 metų per J. Benthamo seminarus studentai nejausdavo didelės simpatijos utilitarizmo filosofijai, šiandien ši simpatija yra daug didesnė. Tai reiškia, kad pragmatiškas pasaulis ir mūsų studentus daro didesniais pragmatikais. Tai turbūt viena iš dabartinės Lietuvos gyvenimo permainų“, - konferencijoje teigė A. Jokubaitis.
Jo teigimu, TSPMI studentai įgyja daug ekspertinių žinių, tačiau tai jų neskatina dalyvauti partinėje politikoje, o verčia suktis biurokratiniame rate. Pasak A. Jokubaičio, gali būti, kad šiuo atveju susideda keli aspektai: ekspertinė TSPMI studentų ruošimo sistema, neigiamas partinės politikos įvaizdis bei valstybės institucijų poreikis ekspertinėms žinioms.
„Greičiausiai ta didžioji politika reikalauja tam tikro tipo žmogaus, o mūsų visas ruošimas vis tik yra daugiau teorinis, žmonės gauna tam tikras žinias. Tų žinių praktinėje politikoje reikia, bet jie visi jaučia, kad jos yra labiau ekspertinės žinios, jas galima labiau naudoti vykdomosios valdžios institucijose“, - DELFI sakė A. Jokubaitis.