Internete ėmė plisti vaizdo įrašas su deginama A. Tapino knyga – nuo šio veiksmo referendumo iniciatoriai atsiribojo. A. Tapinas teigia, kad tokia lietuvių bendravimo kultūra daug ką pasako apie tautą.

„Per dvidešimt kelis metus nepažengėme labai toli visuomeninės diskusijos, visuomeninės kultūros link. Į tam tikrą satyrą, į alegoriją yra atsakoma pykčio ir neapykantos banga, gali būti išvadintas ir politinių partijų atstovų lūpomis „padugne“, „išgama“ ir t.t., bet knygų deginimas – čia jau nauja“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė A. Tapinas.

Referendumo iniciatorius Julius Panka sutiko, kad knygos sudeginimas nepadeda nei ugdyti lietuvių pilietiškumą, nei reklamuoti referendumą. Visgi A. Tapino vaizdo įrašas jam pasirodė neigiamas pavyzdys jaunimui:

„Žmogus, kuris yra viešasis asmuo – kelių labai žiūrimų laidų redaktorius ir vedėjas, knygos autorius, jaunimui turintis tam tikrą autoritetą – galėjo atsakingiau elgtis su pilietine pareiga. Vis dėlto, dalyvauti referendumuose, rinkimuose yra pilietinė žmonių pareiga. Jauni žmonės labai vangiai dalyvauja rinkimuose, (...) o dabar žmogus, turintis įtaką jaunimui, sako „užkask tu tą kortelę ir neik balsuoti“, - laidoje kalbėjo J. Panka.

A. Tapinas teigia, kad galime eiti į referendumą ir pasakyti „taip“, galima pasisakyti „ne“ ir galima į jį neiti, taip parodant savo pilietinę poziciją, jog šis referendumas, jo teigimu, yra nereikalingas.

„Įsivaizduokime, kad vyksta referendumas dėl to, ar uždrausti turguje prekiauti mėsa. Būdamas vegetaras, jūs sakote, kad reikia uždrausti, ir tuo pačiu dar pasisakote, kad reikia įteisinti gėjų santuokas ir sekmadienį paversti darbo diena. Tokia yra šio referendumo struktūra ir dėl to tai yra tikrai neskaidrus referendumas. Viena iš pilietinės pareigos išraiškų – neiti į referendumą“, - kalbėjo žurnalistas ir rašytojas.

A. Tapinas teigia neraginantis balsuoti referendume vienaip ir kitaip, jis tiesiog parodo, kad balsuoti neis, o Lietuvos žmonės yra laisvi patys apsispręsti. Čia, pasak A. Tapino, svarbiausia diskusija, kas reikalinga Lietuvai, bet ji esą yra pakankamai sudėtinga:

„Į tavo alegorinį, satyrinį pastebėjimą sulauki lavinos neapykantos, grasinimų užkasti tave. Ši lavina ateina iš vienos srities žmonių, kurie labai aiškiai pasisako referendumo klausimu. (...) Mane liūdina, kad mes nesugebame diskutuoti“, - kalbėjo jis.

J. Panka pritarė A. Tapino pozicijai dėl diskusijų kultūros, tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva nuo kitų ES šalių atsilieka dalyvavimu pilietinėje veikloje:

„Ypač jaunimas nedalyvauja rinkimuose, jie netiki, kad gali kažką pakeisti, kad nuo jų kažkas priklauso. (...) Būtent tokie veiksmai, kaip skatinimas jaunimo nedalyvauti pilietiniuose procesuose, yra žalingi pačiai pilietinei visuomenei“,- sakė J. Panka.

„Pikti plakatai socialiniuose tinkluose ne vien iš referendumo šalininkų eina. Jau nekalbu apie tai, kad mano galva puikuojasi šalia Šustausko, Paleckio ir kitų tautos išgamų – galėčiau labai reaguoti ir įsižeisti“,- teigė J. Panka.

J. Panka tiesioginiame eteryje paklausė A. Tapino, ar šis nemanantis, kad jaunas žmogus, nenuėjęs į referendumą, kitąkart nenueis į Seimo rinkimus. A. Tapinas teigė, kad jauni žmonės vis labiau suvokia savo vaidmenį Lietuvos visuomeniniame gyvenime.

„Ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės mato akivaizdžius nesutapimus šiame referendume: tuos pačius tris klausimus (referendume – red.), tą patį skaidrumą – referendumo organizatoriai nenori paviešinti savo surinktų lėšų. Tai parodo, kad tai yra kitoks visuomeninės, pilietinės valios išreiškimas ir vienas iš tos valios išreiškimo būdų yra nedalyvauti šiame procese“, - kalbėjo A. Tapinas.

Birželio 29 dieną vyksiančiame referendume žmonių bus prašoma pateikti vieną atsakymą į tris klausimus: dėl žemės pardavimo užsieniečiams, dėl privalomo parašų skaičiaus sumažinimo referendumui rengti ir dėl žemės išteklių išgavimo.

Referendumą boikotuoti ragina opozicinė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, valdantieji socialdemokratai agituoja referendumui nepritarti.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.