Aplinkos ministerija siūlo vietoj dabar esančių 42-ių miškų urėdijų, Generalinės miškų urėdijos bei Valstybinio miškotvarkos instituto sukurti vieną įmonę su 25 padaliniais regionuose. Skelbiama, kad reformos metus bus atleidžiama iki 400 žmonių, tačiau ne miškuose dirbančių darbuotojų, o urėdų, buhalterių ir kitų administracijos darbuotojų.

Už balsavo - 72 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė - 30. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA. Dabar įstatymo projektas keliaus į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kur bus svarstomas.

„Konsolidacija prasidės 2018 metų sausio 1 dieną, įsteigus įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais. 25 urėdijos yra pasiūlytos pačių miškininkų, tai yra siūlymas iš jų bendruomenės. Šis įstatymo pakeitimas yra niekaip nesusijęs su miškų privatizavimu, miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, tai įtvirtina Konstitucija. „Lietuvos valstybiniai miškai“ liks valstybės įmonė, jos privatizavimui kelių nėra numatyta ir nebus planuojama numatyti“, - pristatydamas įstatymo pakeitimus Seime kalbėjo Kęstutis Navickas.

Pasak ministro, svarbus dalykas yra tas, jog siekiama įtvirtinti, kad prekybos mediena taisykles tvirtintų ne Aplinkos ministerija, o Vyriausybė. Be to, urėdijas pertvarkyti reikia norint siekti narystės EBPO.

„Esame jau seniai pribrendę pertvarkom, siūlau šiam pakeitimui pritarti“, - sakė K. Navickas.

Pasigirdo klausimai, kieno politinė valia yra vykdoma

„Galima konstatuoti, kad jūs ne visai išlaikėte pažadą, duotų mūsų komitetui. Mes aplinkos apsaugos komitete kalbėjome, kad jūs pirmiausiai ateisite pas mus ir mes tuomet išdiskutavę eisime į Seimą pateikimui“, - kalbėjo konservatorius Paulius Saudargas.

„Dėl išdiskutavimo, man atrodo, kad jau nuo seno plačiai buvo diskutuota ir yra atsakyta į visus klausimus“, - atsakė K. Navickas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas klausė ministro, kieno politinę valią jis vykdo: „Prieš tai buvęs aplinkos ministras vykdė zadanijas, o jūs sakėte, kad vykdote politinę valią. Kieno politinę valią jūs vykdote?“

„Lietuvos respublikos Seimo ir Lietuvos respublikos Vyriausybės“, - atsakė K. Navickas. Seimo salėje pasigirdo plojimai.

Abejojo korupcija miškų sistemoje

Ministro „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava klausė apie korupciją miškų sistemoje. Buvo klausiama, ar per pastaruosius metus buvo kokių nors rezonansinių atvejų, kai urėdijų darbuotojai buvo apkaltinti.

„Nenorėčiau sakyti to iš šios tribūnos, nes Aplinkos ministerija nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Aš turiu visą sąrašą. Naujausias kontraversinis atvejis yra Rietavo miškų urėdijoje, kai STT pateikė įtarimus dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Tačiau aš dėl etikos dalykų nevardinsiu viso sąrašo“, - sakė K. Navickas.

Algirdas Butkevičius taip pat stebėjosi, kodėl reforma daroma remiantis „tam tikrais kaltinimais.“

„Gerbiamas Butkevičiau, man keista, kad jūs kritikuojate šią reformą, nes mes tiesiog tęsiame jūsų pradėtą reformą, nuo jūsų dokumentų dulkes nupūtėme“, - kalbėjo K. Navickas.

Ministras teigė, kad dabar yra nuogąstaujama dėl darbuotojų, tačiau miškuose tiesiogiai dirbančių žmonių mažėja: „Tendencija šiandien yra didžiulė tiesiogiai miškuose dirbančių žmonių mažėjimo. Mes siekiame tai sustabdyti.“

Kelia aistras dėl koalicijos

DELFI jau rašė, kad klausimo pateikimo procedūra vyko ketvirtadienį ryte, tačiau „tvarkiečio" Remigijaus Žemaitaičio prašymu buvo padaryta pertrauka, kurios galėjo nebūti, jei valstiečiai būtų visi balsavę „prieš" ir jei koalicijos partneriai socialdemokratai būtų valstiečius parėmę.

Tačiau iš 19 socialdemokratų frakcijos narių už pertrauką balsavo 11, dar 2 susilaikė ir 2 parlamentarai balsavo prieš pertrauką.

Dėl šios priežasties valstiečiai žalieji pradėjo diskutuoti, ką daryti su urėdijų reformos nepalaikančiais socialdemokratais.

Per pietus vykusiame frakcijos posėdyje, DELFI duomenimis, skambėjo ne tik S. Skvernelio pasipiktinimas, bet ir neįvardijamų asmenų ar asmens siūlymas nutraukti koaliciją su socialdemokratais.

Dėl to net vyko balsavimas-apklausa, bet koalicijos nutraukimui pritarė apie 17 frakcijos narių, kai iš viso frakcijoje, neskaičiuojant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, yra 56 nariai.

Kiti siūlė nekvailioti ir apie koalicijos nutraukimą kalbėti tada, kai ir jei būtų susiderėta su konservatoriais. Tiesa, atsirado manančių, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užgožtų valstiečius žaliuosius net jei būtų mažesnysis koalicijos partneris.

A. Butkevičius nemano, kad yra grėsmė koalicijai

A. Bukevičius žurnalistams teigė, kad nemano, jog dabar yra grėsmė koalicijai. Jis teigė, kad į nesutarimus žmonės turėtų reaguoti ramiau.

„Dabar klausimas, ar valstiečiai ir žalieji laikysis susitarimo, kad į šį Aplinkos ministro pateiktą įstatymą bus galima teikt pasiūlymus. Aš labai atvirai pasakau, koks buvo pokalbis ir kokie buvo susitarimai. Labai negražu ir nemalonu skaityti, kai matai, kad tie susitarimai yra perfrazuojami kitaip viešai“, - kalbėjo A. Butkevičius.

Paklaustas, ar yra grėsmė koalicijai, A. Butkevčius teigė taip nemanantis: „Aš manau, kad kol kas nėra, tai yra sesijos pradžia. Kada susiduria tam tikri politikai, kurie neturi tam tikros patirties su tam tikrom problemom, gal per daug emocionaliai sureaguoja. Tokių nesutarimų gali įvykti ne vieną kartą ir į tai reikia reaguoti daug ramiau, daug šalčiau, ieškant kompromisų. Nesuprantu, kodėl reikalingas toks karščiavimasis ir kaltinimas partneriams.“

Prie Seimo piketavo miškininkai

Ryte prie Seimo suvažiavo miškininkai bei urėdai, kurie rengė protestą, degino vėlinių žvakutes ir laikė plakatus, kurie ragino rūpintis darbuotojais bei neprivatizuoti Lietuvos miškų.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė DELFI po įstatymo pataisų pateikimo Seime teigė, kad tikisi pakoreguoti tą variantą, kuriam kol kas pritarė Seimo nariai.

„Dabar mane pradžiugino tie pasisakymai, kai Seimo nariai pasakė, jog komitete bus svarstoma, kad lauks mūsų pasiūlymų ir nuomonių. Mes tikimės, kad jie atsižvelgs į mūsų nuomonę.

Tai, kad dabar yra tas vienas variantas pateiktas svarstymui, mes tikimės vis tiek padaryti tam tikrą korekciją, kad žmonės mažiausiai nukentėtų nuo tos reformos“, - sakė I. Ruginienė.