Ieško kandidato

Nors iki rinkimų liko daugiau nei pusmetis, o partijos galutinį kandidatų sąrašą žada pateikti tik rudenį, kortas jau atidengia pirmieji pretendentai.

Šios kadencijos Panevėžio savivaldybės taryboje darbuojasi šešių partijų atstovai, tačiau kandidatų į merus sąrašas bus gerokai ilgesnis. Apie savo tikslus pasipuošti Aukštaitijos sostinės mero regalijomis prakalbę politikai skaičiuoja susikausiantys su 15–17 konkurentų.

Prieš trejetą metų į Panevėžio mero postą delegavusi praėjusiuose savivaldos rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų surinkusį Vitalijų Satkevičių, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos atstovai pripažįsta dabar neturintys tvirto kandidato. Pasak TS-LKD frakcijos miesto Taryboje pirmininko Vidmanto Baltramiejūno, tiesioginių mero rinkimų klausimą ketinama aptarti šeštadienį Prienų rajone, Vazgaikiemyje, vyksiančiame partijos sąskrydyje.

„Manau, bus duoti nurodymai. Anksčiau meru deleguodavome partijos lyderį. Dabar reikės svarstyti, ar lyderis atitinka merui keliamus reikalavimus, priimtus partijos tarybos posėdyje. Vis dėlto ne kiekvienas lyderis gali būti meru“, – pripažino V. Baltramiejūnas.

Darbo neįvertino net ketvertui

Frakcijos pirmininkas neslepia, kad TS-LKD atstovaujančiam V. Satkevičiui šią kadenciją su mero pareigomis susitvarkyti sekėsi nelengvai. Miesto galvos ir jo komandos darbą V. Baltramiejūnas pagal penkiabalę sistemą vertina trims su puse balo.

„Daug reikalingų sprendimų nebuvo priimta. Vos ne perpus mieste sumažėjus mokinių, uždaryta tik viena mokykla, išlaikydami pustuštes švietimo įstaigas praradome milijonus“, – apgailestavo V. Baltramiejūnas.

Jis tikina net ir raginamas partijos kolegų kandidatuoti į merus nesutiktų. Žinia, V. Baltramiejūnas nėra ryškiai spindinti skyriaus žvaigždė. Įvertinus, kad partija, rinkimuose į Europos Parlamentą iškėlusi jaunus žmones, paskelbė žinią apie savo atsinaujinimą, labai įmanoma, jog į Panevėžio merus gali būti siūlomas skyriaus pirmininkas Maurikijus Grėbliūnas – rinkėjams dar neatsibodęs veidas. Bet TS-LKD ieškant vieno asmens, kad būtų ir lyderis, ir meras, jam kliūtis į aukštas pareigas gali tapti didelė tolerancija ir per mažos ambicijos.

Vėl bristų į tą pačią upę

Tikėtina, kad TS-LKD vėliavą mero rinkimuose įduos vienam iš dviejų savo atstovų: į Seimą dar vienai kadencijai tik per plauką nepatekusiam režisieriui Juliui Dautartui arba jau mėtytam ir vėtytam, kritikos užgrūdintam V. Satkevičiui.

Nors jo valdymo metodus traukia per dantį kas tik gali, mero įtakos visuomenėje negalima paneigti: vieni už V. Satkevičių balsuos iš inercijos, kiti – už jo viešai deklaruojamas krikščioniškas vertybes.

Tiesa, žengiant mero kėdės link dabartiniam miesto vadovui pagalį gali pakišti dar nesibaigusi vadinamoji krepšinio byla ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesys.

Pats V. Satkevičius teigia sutiksiantis su bet kokiu partijos sprendimu.

„Kamuolys TS-LKD rankose. Jei man bus pasiūlyta kandidatuoti į merus, sutiksiu“, – nuo aukščiausio miesto posto tolyn nebėga V. Satkevičius.

Vitalijus Satkevičius
Anot jo, chaosas Savivaldybės taryboje, kai nėra ryškios koalicijos, – ne vien Panevėžio problema. Su ja, V. Satkevičiaus teigimu, susiduria ir tiesiogiai renkami užsienio savivaldybių merai.

„Liublino meras, išrinktas ne Tarybos, o gyventojų, valdo biudžetą, turi daugiau galių nei merai Lietuvoje, bet su Taryba sutarti jam sunku, kaip ir man. Pasakojo, kad praktiškai dėl kiekvieno klausimo vis nauja dauguma susiformuoja. Liūneno meras eina ir administracijos direktoriaus pareigas. Jo didelės galios, be to, kadencija trunka net septynerius metus“, – Lenkijos ir Vokietijos kolegų darbo specifika dalijosi Panevėžio vadovas. Jis neslepia neįžvelgęs tiesioginių rinkimų naudos.

„Lietuvoje tiesiogiai išrinktas meras bus daugiau butaforinis, priklausomas nuo tarybos. Kas iš to, jei jis dirbs, o už jo pasiūlymus nebalsuos?“ – klausia V. Satkevičius.

Sunku išsirinkti iš savų

Panevėžio socialdemokratų kandidatas turėtų išaiškėti jau rugpjūtį. Iki tol skyrių sudarančios 13 grupių turi pateikti savo vizijas, kam patikėtų mero regalijas.

Neoficialiai socialdemokratai įvardija keturis realiausius kandidatus: maždaug prieš metus prie jų prisijungusį verslininką Ramūną Vyžintą, skyriaus pirmininką, Panevėžio autobusų parko generalinį direktorių Rimantą Petukauską, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Janiną Gaidžiūnaitę bei mero kėdėje jau sėdėjusį Povilą Vadopolą. Rinkdamiesi iš keturių pastarąjį socialdemokratai iš kandidatų sąrašo gali eliminuoti dėl solidaus amžiaus ir šiokių tokių praeityje turėtų nemalonumų su STT agentais.

Rimantas Petukauskas
„Užmynėt man ant nuospaudos – ir galvoju, ir nelabai galiu. Autobusų parkas vykdo keturis rimtus projektus, yra dalykų, kuriuos pabaigęs galėčiau išeiti į pensiją. Bjauri mano padėtis“, – pripažino apie kandidatavimą į merus paklaustas R. Petukauskas.

Jis neabejoja, kad tiesiogiai išrinktam merui teks daug sunkesnė našta nei partijų statytiniui.

„Panevėžio biudžetas toks, kad jau reikia ne vaistais gydyti, o chirurgo skalpeliu. Merui teks siūlyti nepopuliarius sprendimus ir jei neturės stiprios, patikimos komandos, iki atstatydinimo – vienas žingsnis“, – grėsmes įžvelgia R. Petukauskas.

Jo partijos kolega R. Vyžintas – patyręs verslininkas, spėjęs padirbėti ir politikos fronte. Kadaise jis ėjo Panevėžio vicemero pareigas. Jam į merus kelias galėtų būti užkirstas, jei socialdemokratai laikysis senos savo taktikos į priekines barikadas nepraleisti partijos naujokų.
Janina Gaidžiūnaitė

„Bėda, kad R. Vyžinto stažas mūsų partijoje nedidelis“, – pripažino R. Petukauskas.

Taigi, įmanoma, kad socialdemokratai, matydami, kaip Lietuva myli į politiką einančias moteris, dėl mero kėdės į kovą pasiųs Savivaldybės koridorius ir slaptus užkulisius gerai žinančią J. Gaidžiūnaitę.

Partijos atverčia kortas

Trečioji šiuo metu Panevėžio valdančiojoje daugumoje esanti partija „Tvarka ir teisingumas“ žaidžia atviromis kortomis. Panevėžio skyriaus pirmininkas Sigitas Činga patvirtino, kad skyriuje kalbama apie jo kandidatūrą į merus, nors partijos verdiktas bus priimtas spalį.
Sigitas Činga

S. Činga teigia mero darbą įsivaizduojantis netgi tada, jei jo bendražygiai liktų Tarybos opozicijoje. Jaunasis politikas nesibaimina, kad politinių jėgų palaikymo neturinčiam merui gali grėsti fiasko. S. Čingos nuomone, vienas iš mero kozirių – jo teisė skirti ir atleisti Savivaldybės administracijos direktorių.

„Galima sakyti, kad premjeras irgi lyg ir nieko negali, bet jis teikia ir atleidžia ministrus. Prezidentė irgi, atrodytų, nedaug ką gali, bet jos valioje premjero pozicija“, – vertina „tvarkietis“.

Gema Umbrasienė
Atviri yra ir miesto Tarybos opozicijoje esantys „valstiečiai“. Šios partijos Panevėžio skyrius tiesioginiuose mero rinkimuose kelia ekonomistės, pirmosios miesto merės, buvusios apskrities viršininkės ir ilgametės Tarybos narės Gemos Umbrasienės kandidatūrą.

Išrinkta mere didelę patirtį turinti politikė tvirtina pirmiausia imtųsi konsultacijų su politinėmis jėgomis dėl bendro darbo Taryboje ir susitiktų su mieste veikiančiomis visuomeninėmis struktūromis – gyventojų, verslo ir kitomis bendruomenėmis.

„Miestui nereikia soste sėdinčio karaliaus, reikia žmogaus, pajėgaus suvienyti jėgas“, – teigia G. Umbrasienė.

Seimūną vilioja mero kėdė

Tris vietas miesto Taryboje turinti Darbo partija tebediskutuoja dėl kandidato į merus. Šias pareigas norėtų eiti buvęs Panevėžio vicemeras, o šiuo metu Seimo narys Petras Narkevičius.

„Panevėžiui reikia vadovo, gero vadybininko, kuris miestą pakeltų į Aukštaitijos sostinei deramą lygį. Aš galėčiau situaciją pakeisti į gera“, – siekių iš Seimo sugrįžti į Panevėžį neslepia parlamentaras.
Petras Narkevičius

Tačiau miesto ūkio reikalus kadaise kuravusiam politikui, rinkimuose į Seimą konservatorių bastionu ilgą laiką laikytame Rožyno mikrorajone įveikusiam J. Dautartą, į merus kelią pastoti gali ne konkurentai, o savi. P. Narkevičiaus sėkmės atveju Darbo partija prarastų Seime vieną balsą. O iki kadencijos pabaigos 2016-aisiais šiai partijai susilpninti savo pozicijas parlamente būtų gana rizikinga. Todėl šansą kandidatuoti į merus „darbiečiai“ gali suteikti Panevėžio skyriaus pirmininkui, miesto Tarybos nariui advokatui Alfonsui Petrauskui.

Mes iššūkį atsukusiesiems nugarą

Eilėje prie mero kabineto durų tiesioginiuose rinkimuose išsirikiuoti ketina ir partijų statytiniai, ir savarankiški kandidatai. Vienas tokių – Gintaras Šileikis, palaikantis Liberalų sąjūdžio idėjas, bet šiuo metu nesantis tikrasis jo atstovas. G. Šileikio narystė partijoje sustabdyta Panevėžio skyriaus sprendimu.

Patyrusiam politikui, triskart išrinktam į Seimą, buvusiam Panevėžio vicemerui partijos bendražygių atgręžtos nugaros – ne kliūtis siekti mero posto. G. Šileikis nusiteikęs kandidatuoti savarankiškai.

„Manau, iš 15–17 kandidatų į merus daug bus nepartinių. Nematau skirtumo – eiti su partija ar be jos. Žmonės vis tiek rinksis kandidatą pagal jo programos nuostatas“, – tiki G. Šileikis.
Gintaras Šileikis

Vienas aršiausių dabartinės miesto valdžios kritikų tvirtina puikiai įsivaizduojantis save mero vietoje ir mano sugebėsiantis sutarti ir su valdančiaisiais, ir su likusiaisiais opozicijoje.

Ką pasiųs parnešti mero regalijų Liberalų sąjūdis – mįslė. Liberalai jau per Europos Parlamento rinkimus pademonstravo esantys naujos kartos partija, turinti didelę perspektyvą. Tačiau Panevėžyje jie kol kas neatrodo tokie ryškūs, ir vietos lyderiams – skyriaus pirmininkei Zitai Kukuraitienei arba Laimučiui Sėdžiui tektų labai pasistengti siekiant mero kėdės.

Naujokai ruošia ginklus

Įvedus tiesioginius mero rinkimus šansai atsisėsti į svarbiausią Savivaldybėje kėdę išaugo didelės politinės patirties neturinčioms jėgoms.

Dalyvauti savivaldos rinkimuose ir kelti savo kandidatus į Panevėžio merus nusiteikusi praėjusį savaitgalį gimusi Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga – buvusios Liberalų ir centro sąjungos bei sąjungos „Taip“ junginys.

„Žinoma, mes tikrai dalyvausime ir savivaldos, ir mero rinkimuose“, – patvirtino buvusios sąjungos „Taip“ Panevėžio skyriaus pirmininkas Vaidas Vaitkevičius.

Kol kas naujoji politinė jėga nėra apsisprendusi dėl kandidato į Aukštaitijos sostinės merus.

Svarstymų stadijos tebėra ir Seimo nario Povilo Urbšio vadovaujamas pilietinis judėjimas „Kartu“.

„Judėjimas svarsto galimybę savivaldos rinkimams sudaryti sąrašą iš nepartinių žmonių ir kelti kandidatūrą į merus. Bet viskas priklausys nuo to, ar pavyks parengti tokį sąrašą“, – pripažino nesąs užtikrintas P. Urbšys.

Anot jo, dabartinės miestą valdančios politinės partijos „patyrusios moralinį bankrotą“, o Savivaldybės vadovai diskreditavę Panevėžį.

„Kartu“ miesto Taryboje, pasak judėjimo lyderio, nemato galimybės sudaryti koalicijos su partija „Tvarka ir teisingumas“, kurios du buvę atstovai, Kastytis Vainauskas ir Stasys Karčinskas, užėmę aukštas pareigas Savivaldybėje, kaltinami korupciniais nusikaltimais ir yra teisiami.