Advokatė įspėja: mušamos moterys labiausiai saugotis turi apsisprendusios skirtis

 (83)
Cheryl Thomas
Cheryl Thomas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, advokatė Cheryl Thomas teigia, kad pats pavojingiausias metas smurtą namuose patiriančiai aukai būna tuomet, kai ji nusprendžia palikti savo smurtautoją. Tai laikotarpis, kai smūgius ir patyčias patyrusi moteris turi sulaukti daugiausia paramos.

Ch. Thomas Trakuose vedė mokomuosius seminarus Lietuvos policininkams ir pasakojo, kaip teisinė sistema turi efektyviai reaguoti į smurtą namuose.

„Smurtas namuose kyla dėl siekio įtvirtinti smurtautojo kontrolę. Prievartinė kontrolė labai būdinga šioms byloms. Todėl kai auka nori pati suardyti kontrolės sistemą arba kreipiasi į policiją, kuri gali suimti smurtautoją, smurtautojas tai traktuoja kaip jo galios kvestionavimą. Ši situacija aukai yra labai pavojinga, nes smurtautojas, neabejotinai, stengsis savo kontrolę įtvirtinti iš naujo“, - interviu DELFI sakė amerikiečių teisininkė.

- Jūsų požiūriu, ar turėtų skirtis pagalba smurtą namuose kenčiančioms aukoms, kai aukų profiliai labai skirtingi: pavyzdžiui, viena auka yra išsilavinusi, užima aukštą padėtį visuomenėje, kita – priklausoma nuo narkotikų ar alkoholio?

- Tiesą sakant, aš labiau koncentruojuosi, kaip į šį reiškinį – smurtą namuose – gali atsakyti teisinė sistema: ką gali padaryti policija, prokurorai, teisėjai. Ir Lietuvoje buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Mano nuomone, apskritai labai svarbu, kad teisinė sistema į smurtą šeimoje bet kokiu atveju reaguotų ryžtingai ir efektyviai. Todėl šiuo požiūriu tai, ar smurtą kenčianti auka yra priklausoma nuo narkotikų, ar ji yra universiteto profesorė, neturi svarbos. Policija privalo reaguoti taip pat, pareigūnai turi sulaikyti smurtautojus, kurie muša savo žmonas ar drauges, o prokurorai turi užsiimti teisiniu persekiojimu.

Teisinė sistema visuomet labiau koncentruojamasi į žmogų, kuris daro nusikaltimą, tačiau Jungtinėse Valstijose daug metų dedamos pastangos užtikrinti aukų saugumą. Kad ir kaip būtų, prioritetas yra aukos saugumas.

Kai auka yra priklausoma nuo narkotikų ar alkoholio, tai gali pareikalauti papildomų pastangų, tuo tarpu tariama universiteto profesorė gali prieiti prie įvairių resursų savarankiškai.

- Kaip elgiamasi tais atvejais, kai smurto aukos atsisako pagalbos, nes nesuvokia pavojaus masto?

- Na, mes negalime nieko priversti priimti pagalbą, bent jau Jungtinėse Valstijose mes tuo netikime. Tiesiog mūsų darbas yra padaryti taip, kad smurtautojas nepasiektų aukos. Tuo tarpu jeigu auka, kuri galbūt yra priklausoma nuo kokių nors medžiagų, atsisako dalyvauti siūlomose programose, tai ne teisinės sistemos darbas.

- Ar dažnai smurtą patiriančios moterys nesikreipia į teisėsaugą?

- Taip, kartais to nedaro ir nuo narkotikų ar alkoholio priklausomos moterys, ir tos, kurios neturi priklausomybių. Yra daugybė priežasčių, kodėl sumuštos moterys nesikreipia pagalbos. Viena priežasčių - smurtautojo grasinimai.

- Ką policija daro tokiais atvejais?

- Jeigu moteris nepaskambina policijai pati, tą gali padaryti kaimynai, kurie girdi, kad kažkas vyksta. Policija tokiu atveju areštuoja smurtautoją, net jeigu moteris tam ir prieštarauja. Mes smurtą namuose laikome nusikaltimu prieš valstybę.

- Kaip toliau vyksta procesas jūsų šalyje?

- Įtariamasis smurtautojas areštuojamas, ir jeigu įrodymai atskleidžia, kad asmuo padarė nusikaltimą, teisėjas paskiria kažkurią iš kelių priemonių. Teisėjo pasirinkimas priklauso nuo nusikaltimo sunkumo, nes vienu atveju sulaužoma ranka, kitu – įvyksta žmogžudystė. Už tai taikomos labai skirtingos bausmės, bet iš esmės, jeigu smurto atvejis rimtas, smurtautojas gali patekti į kalėjimą ilgiems metams.

Paprastesniais atvejais žiūrima, ar smurtas kartojasi. Tarkime, būna, kad smurtautojas gal ir nesulaužo rankos, tačiau smūgiai, smurtas, bauginimas, prievartavimas kartojasi – tokiais atvejais taip pat galima patekti į kalėjimą.

- Kiek dažni atvejai, kai apie smurtą namuose pranešama melagingai?

- Na, smurto šeimoje atvejais melagingi pranešimai pasitaiko tokiu pat dažnumu, kaip ir kitose bylose. Nėra jokių įrodymų, kad apie smurtą šeimoje aukos meluotų dažniau nei žmonės paprastai meluoja.

- Tačiau ar yra pasitaiko atvejų, kad moterys meluotų tapusios smurto aukomis šeimoje, nes taip lengviau išsiskirti ar iškovoti vaiko globą?

- Visais atvejais policija tiria įvykį, renka įrodymus. Jeigu ant moters kūno nėra jokių žymių, o namuose nematyti nei sulaužytų baldų, nei stiklo, nei verkiančių vaikų, tai policija gali nutarti, jog iškvietimas buvo melagingas. Tačiau tai tikrai nėra problema.

Mūsų apsaugos nuo smurto įstatymai Minesotoje galioja jau daugiau nei keturiasdešimt metų ir tikrai nėra kilę problemų dėl melagingų pranešimų. Tiesą sakant, kur kas dažniau pasitaiko, kad daugelis moterų nepraneša apie smurtą namuose, nes joms gėda, jos bijo grasinimų, bijo prarasti vaikus, baiminasi, kad niekas jomis netikės. Kiek pamenu, statistiškai apie smurtą namuose nepraneša viena iš septynių aukų.

Aš, žinoma, negaliu pasakyti, kad niekad nėra buvę moterų, melagingai pranešusių apie smurtą, tačiau žmonės kartais gyvenime meluoja.

- Jūsų kolega, Duluto miesto policijos departamento leitenantas Scottas Jenkinsas kalbėjo, kad pavojingiausias laikotarpis moteriai yra tuomet, kai ji nusprendžia palikti smurtaujantį partnerį.

- Taip, tai tikrai labai pavojingas laikotarpis.

- Kodėl jis toks pavojingas?

- Smurtas namuose kyla dėl siekio įtvirtinti smurtautojo kontrolę. Prievartinė kontrolė labai būdinga šioms byloms. Todėl kai auka nori pati suardyti kontrolės sistemą arba kreipiasi į policiją, kuri gali suimti smurtautoją, smurtautojas tai traktuoja kaip jo galios kvestionavimą.

Ši situacija aukai yra labai pavojinga, nes smurtautojas, neabejotinai, stengsis savo kontrolę įtvirtinti iš naujo. Smurtautojas paprastai labai įsiunta, kai moteris kreipiasi į teisinę sistemą siekdama apsaugos.

- Kaip elgiamasi tokiais atvejais? Juk neįmanoma saugoti moters visą laiką?

- Taip, tikrai neįmanoma. Jungtinėse Valstijose mes turime tokį civilinės apsaugos įsakymą: galima bet kuriuo metu kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad smurtas namie yra neišvengiamas. Teisėjas tokiu atveju pasirašys civilinės apsaugos įsakymą, kuriuo smurtautojas bus įpareigojamas išsikelti iš namų ir nesiartinti prie aukos. Jeigu šita priemonė pažeidžiama, asmuo gali būti suimamas.

Įtariamas smurtautojas gali dalyvauti procese, gintis, skųsti sprendimą, bet teismas vertina įrodymus ir nusprendžia, ar taikyti reikiamas priemones, ar ne. Šitas orderis reiškia, kad smurtautojas privalo palikti auką ramybėje, o jeigu jis grįžta namo ar grasina, auka gali iškart skambinti policijai ir toks asmuo suimamas.

- Ar JAV pasitaiko atvejų, kad policijos pareigūnai į auką žiūri tarsi ji pati būtų kalta, kad ją primušė?

- O taip. Tikriausiai taip yra visame pasaulyje, įskaitant ir Jungtines Valstijas. Mes iš dalies visi pasižymime tokiu požiūriu, nes iškart esame linkę klausti, o ką ji padarė, kad susilaukė tokio likimo. Arba ko ji nepadarė? Gal užtruko su draugėmis kur nors, gal neparuošė vakarienės ir taip toliau?

Visa diskusija kartais sukasi aplink auką – ką ji padarė ar ko nepadarė, tačiau tai neefektyvu. Efektyviai šią problemą galima spręsti tik tada, kai žvilgsnis sukoncentruojamas į smurtautoją – ką jis padarė? Be to, negalima leisti, kad už savo darbus toks žmogus išsisuktų, reikia, kad teisinės sistemos atsakas smurtautojams būtų nuoseklus.

Tačiau iš tiesų egzistuoja tendencija – nesvarbu apie kokią pasaulio šalį kalbame – kad dėl smurto kaltinama moteris, auka.

www.DELFI.lt
 
83
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

Papiktino „Gustavo filmas“ – dukrų ten geriau nevesti (328)

2014 spalio mėn. 22 d. 21:37
Papiktino „Gustavo filmas“ – dukrų ten geriau nevesti
"Tauras Films"
Moterys – ne asmenybės, o seksualus aptarnaujantis personalas. Tokį įspūdį iš animacinio filmo „Gustavo nuotykiai“ išsinešė jo žiūrovės. Pasak lygių galimybių ekspertės Margaritos Jankauskaitės, tiek esame pripratę matyti seksualizuotą moters kūną, kad žmonės, kuriantys filmus vaikams, net nemato tame problemos.

Susisiekimo viceministru tapo A. Žvaliauskas (15)

2014 spalio mėn. 22 d. 20:06
Susisiekimo viceministru nuo trečiadienio pradėjo dirbti iš susisiekimo ministro po skandalo atsistatydinęs Algis Žvaliauskas.

„120s“: smūgis A. Zuokui ir slapta VSD pažyma

2014 spalio mėn. 22 d. 17:12
Vidmantas Kaladinskas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: prabilo D. Ulbinaitei slaptą pažymą palikęs VSD pareigūnas, A. Zuoko puoselėtam projektui – smūgis, po kratų TT: pagrindinis taikinys - ne R. Skaisgirys, „Klaipėdos nafta“: laiku nebaigus dujotiekio, SGD terminalas vis vien veiks, orų prognozė ir dienos kadras.

R. Skaisgirys dar vieną naktį nakvos areštinėje paleidžia du įtariamuosius (92)

2014 spalio mėn. 22 d. 17:07
Trečiadienio pavakarę Generalinė prokuratūra nusprendė iš areštinės paleisti du skandalingai išgarsėjusios bylos (dėl korupcijos Vidaus reikalų ministerijos) įtariamuosius.

Leido nukelti Žaliojo tilto skulptūras papildyta A. Zuoko komentaru (672)

2014 spalio mėn. 22 d. 16:56
Leido nukelti Žaliojo tilto skulptūras
DELFI skaitytojo nuotr.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys davė sutikimą restauruoti sovietines Žaliojo tilto skulptūras jas nukeliant. Tai reiškia, kad sovietinę okupaciją primenančios figūros bent trumpam dingtų iš vilniečių ir miesto svečių akiračio.