Advokatė įspėja: mušamos moterys labiausiai saugotis turi apsisprendusios skirtis

 (83)
Nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, advokatė Cheryl Thomas teigia, kad pats pavojingiausias metas smurtą namuose patiriančiai aukai būna tuomet, kai ji nusprendžia palikti savo smurtautoją. Tai laikotarpis, kai smūgius ir patyčias patyrusi moteris turi sulaukti daugiausia paramos.
Cheryl Thomas
Cheryl Thomas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ch. Thomas Trakuose vedė mokomuosius seminarus Lietuvos policininkams ir pasakojo, kaip teisinė sistema turi efektyviai reaguoti į smurtą namuose.

„Smurtas namuose kyla dėl siekio įtvirtinti smurtautojo kontrolę. Prievartinė kontrolė labai būdinga šioms byloms. Todėl kai auka nori pati suardyti kontrolės sistemą arba kreipiasi į policiją, kuri gali suimti smurtautoją, smurtautojas tai traktuoja kaip jo galios kvestionavimą. Ši situacija aukai yra labai pavojinga, nes smurtautojas, neabejotinai, stengsis savo kontrolę įtvirtinti iš naujo“, - interviu DELFI sakė amerikiečių teisininkė.

- Jūsų požiūriu, ar turėtų skirtis pagalba smurtą namuose kenčiančioms aukoms, kai aukų profiliai labai skirtingi: pavyzdžiui, viena auka yra išsilavinusi, užima aukštą padėtį visuomenėje, kita – priklausoma nuo narkotikų ar alkoholio?

- Tiesą sakant, aš labiau koncentruojuosi, kaip į šį reiškinį – smurtą namuose – gali atsakyti teisinė sistema: ką gali padaryti policija, prokurorai, teisėjai. Ir Lietuvoje buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Mano nuomone, apskritai labai svarbu, kad teisinė sistema į smurtą šeimoje bet kokiu atveju reaguotų ryžtingai ir efektyviai. Todėl šiuo požiūriu tai, ar smurtą kenčianti auka yra priklausoma nuo narkotikų, ar ji yra universiteto profesorė, neturi svarbos. Policija privalo reaguoti taip pat, pareigūnai turi sulaikyti smurtautojus, kurie muša savo žmonas ar drauges, o prokurorai turi užsiimti teisiniu persekiojimu.

Teisinė sistema visuomet labiau koncentruojamasi į žmogų, kuris daro nusikaltimą, tačiau Jungtinėse Valstijose daug metų dedamos pastangos užtikrinti aukų saugumą. Kad ir kaip būtų, prioritetas yra aukos saugumas.

Kai auka yra priklausoma nuo narkotikų ar alkoholio, tai gali pareikalauti papildomų pastangų, tuo tarpu tariama universiteto profesorė gali prieiti prie įvairių resursų savarankiškai.

- Kaip elgiamasi tais atvejais, kai smurto aukos atsisako pagalbos, nes nesuvokia pavojaus masto?

- Na, mes negalime nieko priversti priimti pagalbą, bent jau Jungtinėse Valstijose mes tuo netikime. Tiesiog mūsų darbas yra padaryti taip, kad smurtautojas nepasiektų aukos. Tuo tarpu jeigu auka, kuri galbūt yra priklausoma nuo kokių nors medžiagų, atsisako dalyvauti siūlomose programose, tai ne teisinės sistemos darbas.

- Ar dažnai smurtą patiriančios moterys nesikreipia į teisėsaugą?

- Taip, kartais to nedaro ir nuo narkotikų ar alkoholio priklausomos moterys, ir tos, kurios neturi priklausomybių. Yra daugybė priežasčių, kodėl sumuštos moterys nesikreipia pagalbos. Viena priežasčių - smurtautojo grasinimai.

- Ką policija daro tokiais atvejais?

- Jeigu moteris nepaskambina policijai pati, tą gali padaryti kaimynai, kurie girdi, kad kažkas vyksta. Policija tokiu atveju areštuoja smurtautoją, net jeigu moteris tam ir prieštarauja. Mes smurtą namuose laikome nusikaltimu prieš valstybę.

- Kaip toliau vyksta procesas jūsų šalyje?

- Įtariamasis smurtautojas areštuojamas, ir jeigu įrodymai atskleidžia, kad asmuo padarė nusikaltimą, teisėjas paskiria kažkurią iš kelių priemonių. Teisėjo pasirinkimas priklauso nuo nusikaltimo sunkumo, nes vienu atveju sulaužoma ranka, kitu – įvyksta žmogžudystė. Už tai taikomos labai skirtingos bausmės, bet iš esmės, jeigu smurto atvejis rimtas, smurtautojas gali patekti į kalėjimą ilgiems metams.

Paprastesniais atvejais žiūrima, ar smurtas kartojasi. Tarkime, būna, kad smurtautojas gal ir nesulaužo rankos, tačiau smūgiai, smurtas, bauginimas, prievartavimas kartojasi – tokiais atvejais taip pat galima patekti į kalėjimą.

- Kiek dažni atvejai, kai apie smurtą namuose pranešama melagingai?

- Na, smurto šeimoje atvejais melagingi pranešimai pasitaiko tokiu pat dažnumu, kaip ir kitose bylose. Nėra jokių įrodymų, kad apie smurtą šeimoje aukos meluotų dažniau nei žmonės paprastai meluoja.

- Tačiau ar yra pasitaiko atvejų, kad moterys meluotų tapusios smurto aukomis šeimoje, nes taip lengviau išsiskirti ar iškovoti vaiko globą?

- Visais atvejais policija tiria įvykį, renka įrodymus. Jeigu ant moters kūno nėra jokių žymių, o namuose nematyti nei sulaužytų baldų, nei stiklo, nei verkiančių vaikų, tai policija gali nutarti, jog iškvietimas buvo melagingas. Tačiau tai tikrai nėra problema.

Mūsų apsaugos nuo smurto įstatymai Minesotoje galioja jau daugiau nei keturiasdešimt metų ir tikrai nėra kilę problemų dėl melagingų pranešimų. Tiesą sakant, kur kas dažniau pasitaiko, kad daugelis moterų nepraneša apie smurtą namuose, nes joms gėda, jos bijo grasinimų, bijo prarasti vaikus, baiminasi, kad niekas jomis netikės. Kiek pamenu, statistiškai apie smurtą namuose nepraneša viena iš septynių aukų.

Aš, žinoma, negaliu pasakyti, kad niekad nėra buvę moterų, melagingai pranešusių apie smurtą, tačiau žmonės kartais gyvenime meluoja.

- Jūsų kolega, Duluto miesto policijos departamento leitenantas Scottas Jenkinsas kalbėjo, kad pavojingiausias laikotarpis moteriai yra tuomet, kai ji nusprendžia palikti smurtaujantį partnerį.

- Taip, tai tikrai labai pavojingas laikotarpis.

- Kodėl jis toks pavojingas?

- Smurtas namuose kyla dėl siekio įtvirtinti smurtautojo kontrolę. Prievartinė kontrolė labai būdinga šioms byloms. Todėl kai auka nori pati suardyti kontrolės sistemą arba kreipiasi į policiją, kuri gali suimti smurtautoją, smurtautojas tai traktuoja kaip jo galios kvestionavimą.

Ši situacija aukai yra labai pavojinga, nes smurtautojas, neabejotinai, stengsis savo kontrolę įtvirtinti iš naujo. Smurtautojas paprastai labai įsiunta, kai moteris kreipiasi į teisinę sistemą siekdama apsaugos.

- Kaip elgiamasi tokiais atvejais? Juk neįmanoma saugoti moters visą laiką?

- Taip, tikrai neįmanoma. Jungtinėse Valstijose mes turime tokį civilinės apsaugos įsakymą: galima bet kuriuo metu kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad smurtas namie yra neišvengiamas. Teisėjas tokiu atveju pasirašys civilinės apsaugos įsakymą, kuriuo smurtautojas bus įpareigojamas išsikelti iš namų ir nesiartinti prie aukos. Jeigu šita priemonė pažeidžiama, asmuo gali būti suimamas.

Įtariamas smurtautojas gali dalyvauti procese, gintis, skųsti sprendimą, bet teismas vertina įrodymus ir nusprendžia, ar taikyti reikiamas priemones, ar ne. Šitas orderis reiškia, kad smurtautojas privalo palikti auką ramybėje, o jeigu jis grįžta namo ar grasina, auka gali iškart skambinti policijai ir toks asmuo suimamas.

- Ar JAV pasitaiko atvejų, kad policijos pareigūnai į auką žiūri tarsi ji pati būtų kalta, kad ją primušė?

- O taip. Tikriausiai taip yra visame pasaulyje, įskaitant ir Jungtines Valstijas. Mes iš dalies visi pasižymime tokiu požiūriu, nes iškart esame linkę klausti, o ką ji padarė, kad susilaukė tokio likimo. Arba ko ji nepadarė? Gal užtruko su draugėmis kur nors, gal neparuošė vakarienės ir taip toliau?

Visa diskusija kartais sukasi aplink auką – ką ji padarė ar ko nepadarė, tačiau tai neefektyvu. Efektyviai šią problemą galima spręsti tik tada, kai žvilgsnis sukoncentruojamas į smurtautoją – ką jis padarė? Be to, negalima leisti, kad už savo darbus toks žmogus išsisuktų, reikia, kad teisinės sistemos atsakas smurtautojams būtų nuoseklus.

Tačiau iš tiesų egzistuoja tendencija – nesvarbu apie kokią pasaulio šalį kalbame – kad dėl smurto kaltinama moteris, auka.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Orai: pasiruoškime artėjančiam rudeniui (11)

Savaitės pradžioje vasara atsisveikins šiltais ir ganėtinai giedrais orais, tačiau jau nuo rugsėjo pirmosios danguje išaugs debesys, sulauksime dažnesnių kritulių, o temperatūra bus žemesnė. Tad pats metas pasiruošti rudeniškiems orams.

Iš didybės liko šnipštas: 200 metrų nuo jūros ir 300 nuo Palangos tilto – ir niekam nebereikia (97)

Sovietmečiu Palangos valgyklų pažiba vadintas statinys, kuriame veikė sanatorijos „Jūratė“ valgykla-restoranas, dabar vilioja užsukti tik benamius ir nuotykių ieškančius jaunuolius.

Nepasiturinčioms šeimoms paaukota mokyklinių prekių už 36 tūkst. eurų (12)

Lietuvoje 7-tą kartą surengta akcija, per kurią buvo dovanojamos mokyklinės prekės nepasiturinčių šeimų vaikams - šį kartą jų suaukota už maždaug 36 tūkst. eurų.

Maloniai primena: su treningais nepageidaujami (330)

Su treningais ar kiek puošniau? Klausimas, kaip rengtis į teatrą, daliai Lietuvos gyventojų vis dar tampa galvos skausmu, tad kartais tenka nurodyti – sportinė apranga teatre nepageidaujama.

Pričiupo V. Matijošaitį: turėjo darbuotis Vilniuje, bet vaikštinėjo Klaipėdoje (313)

Penktadienį Klaipėdoje, netoli Martyno Mažvydo alėjos esančio prekybos centro, žmonių akį traukė prabangus „Ferrari F430“ automobilis , skelbia Klaipėdos miesto naujienų portalas ve.lt.