"Tai rimta problema. Prezidentas artimiausiu metu bendraus ir su Seimo Pirmininku, ir su Premjeru - reikia šią koliziją išspręsti", - antradienį informavo žurnalistus Prezidento patarėjas Darius Kuolys po V.Adamkaus pokalbio su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktore Dalia Kuodyte.

ELTA primena, jog spalio 24 dieną "Sodros" vadovas Dalius Prevelis, nors jau buvo įteikęs prašymą atleisti iš pareigų, pasirašė įsakymą, kuriuo nurodė atnaujinti valstybinių pensijų mokėjimą buvusiems represinių struktūrų darbuotojams, genocido vykdytojams. Tokį savo veiksmą D. Prevelis motyvavo Konstitucinio Teismo šių metų birželio mėnesio nutarimu. Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino negaliojančius apribojimus genocido vykdytojams, sovietinių represinių struktūrų darbuotojams ne dėl pataisų turinio, bet dėl teisės aktų pasirašymo ir paskelbimo procedūrų.

Prezidentas mano, sakė žurnalistams D.Kuolys, kad "Sodros" vadovas D.Prevelis paskubėjo, nes situaciją reikėjo teisiškai sureguliuoti. Mat sprendimas atnaujinti valstybinių pensijų mokėjimą buvo priimtas nelaukiant Valstybinių pensijų įstatymo patikslinimo. "Niekas nesitikėjo, kad paskutinę darbo dieną dirbantis pareigūnas gali išleisti įsakymą, kuris iš tikrųjų yra sunkiai moraliai ir politiškai pamatuotas", - sakė D.Kuolys.

Prezidento patarėjas paaiškino, jog D.Prevelis, pasirašydamas dokumentą, rėmėsi Konstitucinio Teismo pateikto teisės akto interpretacija. Bet būdamas Vyriausybės skirtas pareigūnas, jis ignoravo 1998 metų liepos 3 dienos Vyriausybės nutarimą "Dėl 1939-1990 metų okupacijų represinių struktūrų, tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems asmenims neskiriamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, sąrašo patvirtinimo".

Šiuo metu Seime yra registruotos dvi Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kurios turėtų patikslinti susidariusią teisinę padėtį. "Deja, Seimas nerado laiko jų svarstyti", - apgailestavo Prezidento atstovas.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė D.Kuodytė kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę V.Blinkevičiūtę su prašymu sustabdyti D.Prevelio pasirašyto minėto įsakymo veikimą, nes jis tik dar labiau sukomplikuoja ir taip sudėtingą situaciją. Po susitikimo su Prezidentu ji teigė, kad minėtas įsakymas turėtų būti atšauktas tada, kai bus pataisytas Valstybinių pensijų įstatymas.

V.Blinkevičiūtė sutiko, kad aiškumą Valstybinių pensijų įstatyme galutinai turėtų įtvirtinti Seimas. Jos teigimu, D.Prevelio pasirašytas įsakymas dėl valstybinių pensijų mokėjimo atnaujinimo neprieštarauja įstatymui, todėl ministrė esą neturinti pagrindo jį atšaukti. D.Kuodytės teigimu, karo dalyviais buvo pripažinti ir specialiųjų grupių smogikai. Karo dalyvio pažymėjimai buvo išduodami dokumentaliai patvirtinus dalyvavimą likviduojant "nacionalistinį pogrindį", tai yra, Lietuvos pasipriešinimo sąjūdį.

"Pažymėtina, kad stribai ("liaudies gynėjai") ne vien tik kovojo su ginkluotais partizanais. Pasitaikydavo atviro plėšikavimo, beginklių asmenų žudymo atvejų, jau nekalbant apie dalyvavimą tremiant gyventojus", - teigiama Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro rašte, pateiktame Prezidentūrai. Dokumente kaip pavyzdys išvardintos baudžiamosios bylos, iškeltos dėl minėto pobūdžio nusikaltimų.

Visi šie asmenys, panaikinus bet kokius apribojimus, turėtų teisę pretenduoti gauti valstybines nukentėjusių asmenų pensijas kaip Antihitlerinės koalicijos dalyviai. Premjeras, kaip sužinojo D.Kuolys, kreipėsi dėl šios problemos į Konstitucinį Teismą ir gavo atsakymą - kreiptis į Seimą.

"Deja, į Seimą kol kas kreipimosi nebuvo", - konstatavo Prezidento patarėjas.