Idėją, kad karalienės lietuviškų šaknų reikia ieškoti per vokiečių kunigaikščių Hohencolernų dinastiją, kuri nuo 1415 metų valdė Brandenburgą, iškėlė Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis anglų istorikas Styvenas Rovelas.
Pasak istoriko Alfredo Bumblausko, Lietuvos istorikai iš principo tai žinojo, tik negalvojo, kad ryšius galima nuvesti iki Hanoverių dinastijos (dabartinė Vindzorų dinastija, kuri per moterišką liniją kildinasi iš susijungusių škotiškos Stiuartų ir vokiškos Hanoverių dinastijos).
„Iš pradžių buvo problema, kaip sujungti Hanoverius su Hohencolernais ir mums tai pavyko“, - DELFI sakė istorikas. Anot jo, per moterų kilmės liniją galime nuvesti ryšį tarp gediminaičių ir stiuartų-hanoverių dinastijų.
Istorikas aiškina, kad visa intriga prasideda Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero dukrai Sofijai nutekėjus į Brandenburgą (Brandenburgo kunigaikščiai - tie patys Hohencolernai, valdę Prūsiją).
Čia dar įsiterpia Viurtenbergo, Askanų ir Betinų dinastijos, kol Hohencolernų atstovė Vilhelmina Karolina pradeda vadinamąją Stiuartų-Hanoverių dinastiją (ji kaip Hohencolernė, ištekėdama už Jurgio II susigiminiuoja su Stiuartais). Jų palikuonys jau vadinami Stiuartais-Hanoveriais.
Minėtąjį laikotarpį nuo Gedimino valdymo laikų skiria 20, o nuo Kazimiero Jogailaičio – 17 kartų.
Taigi britų karalienė, pasak Lietuvos istoriko A.Bumblausko, turi “bent procentėlį lietuviško kraujo”.