A.Bumblauskas: A.Šapokos ir tautininkų pastangomis buvo kurta antilenkiška Lietuvos istorija

 (515)
Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad Adolfo Šapokos ir tautininkų pastangomis ilgą laiką buvo kuriama antilenkiška Lietuvos istorija, kurios pagrindinis motyvas – Rusija išgelbėjo lietuvybę nuo lenkų kultūros ir kalbos dominavimo. Tačiau, pasak profesoriaus, šitokios idėjos atsisakyta naujojoje knygoje, kurioje trumpai pristatoma Lietuvos istorija – ši knyga bus verčiama į užsienio kalbas ir prieinama užsieniečiams.
A.Bumblauskas: A.Šapokos ir tautininkų pastangomis buvo kurta antilenkiška Lietuvos istorija
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

A. Bumblauskas ketvirtadienį dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos surengtame knygos „Lietuvos istorija“ pristatyme, kur išsakė kritišką požiūrį į A. Šapokos ir tautininkų kurtą istorinį naratyvą.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis savo kalboje kaip tik citavo A. Šapoką ir vadino jį „kultiniu Lietuvos istoriku“.

Tėvų ar bobulyčių pasakojimai gali įkalinti ir istoriko sąmonę

Knyga, kurioje trumpai aprašoma Lietuvos istorija, išleista rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai. Tarp jos autorių yra ne tik A. Bumblauskas, bet ir Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas bei Mindaugas Tamošaitis.

Vilniaus universiteto profesorius A. Bumblauskas teigia, kad nors ši knyga nėra antismetoniška, tačiau joje atsisakoma požiūrio, kad Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos imperijos įvykdytas Abiejų Tautų Respublikos padalijimas iš esmės išgelbėjo iš lenkų kultūros ir kalbos dominavimo.

„Nepasakyčiau, kad visa ši knyga yra antismetoninė, nors A. Eidintas gal daugiau pasakytų, nes vienas kritiškiausių ir analitiškiausių A. Smetonos politikos vertintojų, bet A. Smetonos tautininkų ir jų idėjas išreiškusio A. Šapokos pastangomis buvo sukurta antilenkiška Lietuvos istorija. Tai šita knyga, man atrodo, šiek tiek atstato viską į vėžes“, - pristatyme kalbėjo istorikas.

„Drįstu sakyti, kad 1792 m. liepos 23 d. posėdyje, kuris buvo nutylėtas tautininkų ir A. Šapokos, kai 5 balsais prieš 7 buvo pralaimėta alternatyva priešintis Rusijai, bei Jaketerina po šiai dienai tebeslegia mus. Mes manome, kad taip Rusija išgelbėjo lietuvybę. Egzistuoja pilna seka: Jekaterina, tada S. Muravjovas, tada didysis Leninas, didysis Stalinas - be šitos ketveriukės, Lietuva nebūtų išsivadavusi iš lenkų kalbos ir kultūros dominavimo. Tai šitokios idėjos drįsau atsisakyti“, - aiškino A. Bumblauskas.

Tačiau profesorius pažymėjo, kad vieningos ir vienodos Lietuvos istorijos niekuomet nebebus, nes istorijos moksle einama prie nuomonės, jog egzistuoja skirtingi istoriniai naratyvai, arba pasakojimai, kurie lemia, kaip asmuo žvelgia į istoriją.

„Vadinasi, iš tėvelių, mamyčių, bobulės ir babytės, esi išgirdęs kažkokią Lietuvos istorijos viziją, pavyzdžiui tokią: po Vytauto Lietuva nuskendo, išniro iš vandens tik prie Basanavičiaus. Štai trys dėmenys, didysis naratyvas pasakytas vienu sakiniu. Ir toks sakinys slegia, natūralu, kad istorikai pradeda rašyti pagal tokį modelį“, - teigė Vilniaus universiteto profesorius.

Lietuva sėkmingai vystėsi ir autoritariniu periodu?

A. Bumblauskas taip pat pasakojo, kad Lenkijoje kuriamas naujas istorijos muziejus, kuriame atsisakoma nuostatos, kad Abiejų Tautų Respublika buvo lenkų valstybė.

„Lenkija, kuri ilgai kartojo, jog mūsų bendra istorija yra Rzeczpospolita Polska,tikrai atsisako šios koncepcijos, tą liudiju atsakingai. Pasirinkta koncepcija Rzeczpospolita wielonarodowa“, - sakė A. Bumblauskas.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Antanas Kulakauskas, nagrinėjęs XIX amžiaus laikotarpį Lietuvai esant Rusijos imperijos dalimi, sako, kad šis amžius mūsų šaliai buvo kaip „savotiška senosios Lietuvos pomirtinė istorija ir naujosios Lietuvos prenatalinė istorija“.

XX-ajame amžiuje atgimė nauja parlamentinė valstybė, kurioje, pasak istoriko ir diplomato A. Eidinto, buvo priimami demokratiškesni įstatymai nei Europoje – pavyzdžiui, Lietuvoje buvo leista balsuoti moterims

„Lietuvos valstybė atgimė kaip demokratinė valstybė ir daugelis Steigiamojo Seimo priimtų įstatymų, pavyzdžiui Rinkimų įstatymas, buvo demokratiškesni negu Prancūzijos – moterims leido balsuoti, o Prancūzijoje jos dar negalėjo balsuoti“, - pasakojo A. Eidintas.

1926 m. demokratinės Lietuvos vystymasis buvo nutrauktas A. Smetonos ir jo šalininkų įvykdyto perversmo, tačiau A. Eidintas atkreipia dėmesį, kad dėl to Lietuva netapo izoliuota tarptautinėje erdvėje, nes aplink irgi vešėjo nedemokratiniai vienpartiniai režimai.

„Parlamentarizmas dar nebuvo prigijęs, nebuvo suprastas ir įsisavintas, tad atrodė kaip, atsiprašau, balaganas, kai neįmanoma nieko priimti, susitarti, o Seimas atrodė nekompetentingas“, - teigė A. Eidintas, pridūręs, jog perversmu nebuvo sustabdyta valstybės pažanga.

„Mes turime matyti, kad kilimas buvo, buvo progresas, užaugo nepriklausomybės karta, kuri išlaikė visą idėją ir pernešė kitoms kartoms. Galų gale Sąjūdžio Lietuvą atkūrė sovietmečiu augę ir brendę žmonės, bet tos idėjos buvo atėję iš tos Lietuvos, kuri buvo pavyzdys“, - teigė diplomatas.

Jo teigimu, didžiausia problema tarpukario laikotarpiu Lietuvai buvo tarptautinė politika, mat būdama itin maža Lietuva vaidino „nenormaliai didelį vaidmenį tarptautiniuose santykiuose“ dėl Vilniaus klausimo, konflikto su Lenkija ir Klaipėdos klausimo.

„Jeigu žiūrėsite į šitų dviejų problemų sprendimą, tai vienu metu Lietuvos diplomatijai reikėjo piešti rutulį ir kvadratą, kadangi dėl Vilniaus mes reikalavome sienų revizijos, o dėl Klaipėdos reikalavome status quo“, - pasakojo A. Eidintas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Policija sako pasiekusi rimtų poslinkių tyrime dėl kibernetinių atakų prieš institucijų tinklalapius

Policija teigia pasiekusi rimtų poslinkių ikiteisminiame tyrime dėl plataus masto kibernetinių atakų, šį pavasarį įvykdytų prieš Lietuvos valstybės institucijų tinklalapius.

Prabilo dar vienas brolis iš Komskių šeimos: pateikė tragiškos medžioklės detalių (422)

Antradienį pasieniečių šuns Ramzio nušovimu pasibaigusiai medžioklei vadovavo medžiotojų klubo „Rambynas“ vadas Zenonas Komskis – vienas iš brolių Komskių ketverto. Jis DELFI tvirtino, kad šuo nušautas ne iš piktybiškų paskatų.

Nyderlanduose gyvenantys lietuviai sumišę: gavo tik vieną biuletenį (27)

DELFI gavo skaitytojos laišką, kuriame moteris piktinasi balsavimo užsienyje nesklandumais. Nusprendusi balsuoti paštu ir gavusi reikalingus dokumentus ji apstulbo: voke biuletenio balsavimui vienmandatėje rinkimų apygardoje – nebuvo. Lietuvos ambasada Nyderlanduose jai paaiškino, kad šis biuletenis vėluoja, tačiau rinkėja piktinasi: kaip taip gali būti, ar tai konspiracija? „Gerai, kad aš pastabi ir pasigedau to biuletenio, bet juk dauguma net nepastebės“, – svarsto ji.

„Istorijos detektyvai“. Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 metų Lietuvos? (1)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija, - visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918-1920 metais.

I. Vėgėlė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija: tikslai ambicingi, priemonės neaiškios (34)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje „Orus žmogus – stipri valstybė“ kuriama vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu. Nors tikslai ambicingi ir gražūs, be argumentų ir veiksmų plano jie lieka tik teiginiais.