A.Bielskis: Lietuvoje vyrauja ikiracionalus nacionalizmas – arba esi lietuvis, arba ne

 (565)
Prancūziškas ir angliškas nacionalizmas priklausymą konkrečiai tautai apibrėžia per pilietiškumą, kai žmogaus etninė kilmė nėra svarbi, svarbiausia tai, kiek jis prisideda prie bendro pilietinio projekto. Tuo tarpu vokiškas, lenkiškas ir lietuviškas nacionalizmas akcentuoja etnolingvistinį aspektą – arba esi lietuvis arba lenkas, arba nesi.
A.Bielskis: Lietuvoje vyrauja ikiracionalus nacionalizmas – arba esi lietuvis, arba ne
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Tokius nacionalizmo tipus išskiria kairiųjų pažiūrų filosofas, nevyriausybinės organizacijos DEMOS direktorius bei Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Bielskis, šeštadienį kalbėjęs konferencijoje „Nacionalizmas, globalizacija ir kairės ateitis“.

„Rytų ir Centrinės Europos valstybės – Lenkija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Latvija ir kitos – yra paveiktos vokiško romantizmo laikais susiformavusio etnolingvistinio nacionalizmo, kuris akcentuoja ne tiek racionalią pilietinę priklausomybę bendruomenei, kai asmuo pasisako už tam tikras idėjas, kurias gali artikuliuoti ir su kuriomis gali racionaliai susitapatinti, kiek ikiracionalų priklausymą tautai – arba esi lietuvis ar lenkas, arba nesi. Toks nacionalizmas yra kur kas labiau išskiriantis ir žymiai pavojingesnis“ - teigė A. Bielskis.

Du nacionalizmai – du tautos suvokimai

Andrius Bielskis
Andrius Bielskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak filosofo, nacionalizmas šiuo metu yra kylanti jėga, todėl kairieji privalo tinkamai reaguoti į šios jėgos stiprėjimą. „Nacionalizmas yra kylanti jėga, jo akivaizdžiai daugėja, jis darosi agresyvesnis, todėl mes turime kažkokiu būdu reaguoti į tai“, - teigė A. Bielskis.

Kalbėdamas jis išskyrė du nacionalizmo tipus: angliškąjį-prancūziškąjį bei vokiškąjį, kuris vėliau padarė stiprią įtaką visai Rytų Europai, tarp jų ir Lietuvai. A. Bielskio teigimu, pirmojo tipo nacionalizmas pabrėžia pilietinę asmens priklausomybę tautai, kai svarbiausia ne žmogaus etninė kilmė, o pilietinis jo priedėlis prie bendruomenės tikslų.

„Prancūzijos revoliucijos laikų nacionalizmas ar patriotizmas akcentuoja pilietiškumą. Net revoliucijos šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė!“ akcentuoja brolybę. Tas angliškas ir prancūziškas nacionalizmas bei tautos supratimas yra grįstas pilietiškumo akcentavimu: Prancūzijos revoliucijos laikai buvo visai nesvarbu tavo etninė kilmė, svarbu buvo tai, kiek tu prisidedi prie šio pilietinio projekto, prie siekio sukurti egalitarinę visuomenę. Kiek tu esi to projekto dalis, tiek tu priklausai tautai pilietine prasme“, - pasakojo filosofas.

Tuo tarpu antrojo tipo nacionalistinei mąstysenai, anot A. Bielskio, svarbiausia asmens kilmė, kalba ir tam tikra romantiškas savęs tapatinimas su savąja tauta. Šio tipo nacionalizmui būdinga išskirti žmones, jeigu jie nėra tautos nariai etnolingvistine prasme. Jis iškilo kur kas vėliau, tai yra XIX a., ir buvo tarsi reakcija į Napoleono Bonaparto vadovaujamų prancūzų ekspansiją į vokiškas žemes.

„Matome, kad tas vokiškas nacionalizmas gimsta būtent prancūzų okupacijos laikais. Antrojo tipo nacionalizmą galime net pavadinti „nuskriaustųjų nacionalizmu“, nes jis gimsta kaip reakcija į priespaudą. Didžiąja dalimi jis būdingas ne tik Vokietijai, bet ir visai Rytų Europai“, - pasakojo A. Bielskis.

Anot jo, visai Rytų ir Centrinei Europai yra būdinga tautą suvokti kaip etnoligvistinę bendruomenę. Remiantis tokiu mąstymu, lenkų tautai priklausai, jei gimei lenkas ir kalbi lenkiškai, lietuvių tautai – jei gimei lietuvis ir kalbi lietuviškai. Lietuvą mylintis bei lietuviškai kalbantis juodaodis tokiu atveju tapti lietuvių tautos dalimi beveik neturi jokių galimybių.

Nacionalizmas turi ir teigiamų bruožų?

Tačiau A. Bielskis sako nesutinkantis su kai kurių istorikų ir filosofų manymu, jog tautų apsisprendimo principas, kurį po Pirmojo pasaulinio karo labiausiai gynė JAV prezidentas Woodrow Wilsonas, veda į radikalų fašistinį nacionalizmą. „Tai per daug stiprus teiginys“, - sako filosofas.

Pasak jo, kairioji politika vienaip ar kitaip turi atsižvelgti į faktą, jog nacionalizmo idėjos traukia žmones, kad nacionalinėse valstybėse buvo sukurta gerovės valstybė ir kad būtent nacionalizmas daugeliu atveju padeda išsivaduoti iš priespaudos.

„Nacionalizmą reikia kritikuoti, bet jis yra ir pozityvus tiek, kiek leidžia išsivaduoti iš priespaudos. Matome, kad XX a. pabaigoje Sąjūdžio tipo nacionalizmas Lietuvoje buvo progresyvi jėga, sutelkė visuomenę ir padėjo jai išsivaduoti iš priespaudos“, - sakė A. Bielskis.

Maža to, pasak filosofo, būtent nacionalinėse valstybėse sukurta gerovės valstybė ir demokratinės institucijos, tad galima sakyti, kad nacionalinė valstybė yra vienas iš demokratijos ramsčių. A. Bielskio nuomone, šiuo metu nacionalizmo banga Europoje kyla būtent dėl to, kad globalus kapitalas labai susilpnino nacionalinę valstybę, tad ji nebeturi tų svertų, kuriuos turėjo anksčiau.

Anot A. Bielskio, šiuo atveju veikiausiai reikia atkreipti į kairiųjų pažiūrų amerikiečių filosofo Noamo Chomsky mintį, kad nors kairiojo akimis visokie radikalūs „arbatėlės“ judėjimai atrodo keistai, bet jie patraukia žmones, tad reikia išsiaiškinti, kodėl, kokias žmonių baimes jie artikuliuoja.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Kur slepiasi kūniškos meilės ištroškę lietuviai: įspūdingi trumpalaikės nuomos perliukai (25)

Valandai ar dviem išsinuomoti butą Lietuvoje – paprasta kaip du kart du. Maža to, negąsdina ir pastarųjų pasiūlymų kainos.

Orai: savaitgalis nustebins kontrastais (3)

Savaitgalis bus itin kontrastingas: šeštadienį svilins karštis, o sekmadienį šalį laistys gausus lietus. Tad suskubkite pasimėgauti paskutinėmis karštomis akimirkomis.

Suomijos prezidentas pateikė siūlymą V. Putinui dėl skrydžių virš Baltijos (327)

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais.

Problema, kuri ateityje gali mažinti ir lietuvių norą būti ES (393)

Politikų negebėjimas visuomenei paaiškinti, kuo naudingas šalies buvimas ES, gali privesti prie vis didesnio skepticizmo Sąjungos atžvilgiu, sutaria LRT.lt kalbinti politologai. Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, Lietuvoje pavojingas tas laikotarpis, kai šalis nustos gauti dosnias ES išmokas, nes didelė dalis gyventojų palaiko Sąjungą būtent dėl jos teikiamos tiesioginės finansinės naudos.

Apklausa atskleidė, kaip į terorizmo grėsmę reaguoja lietuviai (63)

Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.