„Yra kreipimasis dar į Konstitucinį Teismą, kuris ir šitą mažinimą pripažins antikonstituciniu, nes žmonės, mokėdami valstybino socialinio draudimo mokesčius, turėjo teisėtus lūkesčius į didesnes išmokas“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė A. Sysas.
Pasak jo, sumažinus minėtas išmokas, sergantys žmonės eidavo į darbą ir ten numirdavo.
E. Masiulis nurodė, kad išmokų atstatymas turi vykti, bet atsižvelgiant į mūsų ekonomines realijas – valdantieji jas esą mato pernelyg optimistiškai. Be to, E. Masiulio nuomone, bedarbio išmokų plėtimas neskatins žmonių ieškotis darbo:
„Atrodo nesueina galai: viena vertus, turime 11 proc. bedarbystę, kita vertus turime tūkstančius laisvų darbo vietų ir niekas į tas darbo vietas neateina. Galbūt kai kuriais atvejais žmonėms patogiau turėti šešėlinių pajamų ir tuo pačiu užsiregistruoti darbo biržoje ir gauti didesnes nedarbo išmokas, kurios dabar bus maksimalios – 1100 litų – ir tokiu būdu neskatiname dalies žmonių to darbo ieškotis“, - kalbėjo jis.
A. Sysas nurodė, kad Lietuvoje yra 150 tūkst. bedarbių, iš jų tik 30 tūkst. gauna bedarbio pašalpą, o maksimalią išmoką galėtų gauti ne daugiau 2 tūkst. „Kai pradedama apeliuoti, kad kažkas labai daug gaus – tai nėra tiesa“,- sakė jis.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka šį valdžios žingsnį vertina teigiamai:
„Buvo padarytos klaidos, ir jos taisomos. Ypač ligos ir nedarbo išmokos Lietuvoje buvo labai sumažintos, tai turėjo neigiamas pasekmes. Ekonomika tikrai yra išėjusi iš krizės, nors ir krizės metu kitos šalys išmokas plėtė, suprasdamos, kad daug žmonių neteko darbo, kad jie turėtų pragyvenimo šaltinį“, - kalbėjo jis.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.