A. Paulauskas: pabėgėlių atvykimas iškels ir burkos dėvėjimo klausimą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad prieš priimdama pabėgėlius Lietuva turi paruošti saugiklius ir papildyti teisinę bazę naujomis normomis, kurios reglamentuotų pabėgėlių buvimą viešose vietose, rašoma pranešime spaudai. Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja iniciatyvą, sakydami, kad ji tik skatintų neigiamą visuomenės nusistatymą ir kliudytų integracijai.

„Niekam ne paslaptis, kad pabėgėliai, kuriuos Lietuva žada priimti, gali būti įvairaus tikėjimo ir įsitikinimų. Čia mes turime perimti Prancūzijos, Estijos ir kitų Europos valstybių praktiką ir užbėgti galimiems nesusipratimams už akių – reglamentuoti bent tautinių drabužių – burkų – dėvėjimą viešose vietose“, – sakė A. Paulauskas.

NSGK pirmininkas teigia, kad Europai besidalinant pabėgėliais, kiekviena šalis nusistato savas taisykles, kurių atvykėliai turės laikytis. Reikia rūpintis ne tik pabėgėlių gerove, tačiau ir šalies saugumu, tad draudimas nešioti veidą dengiančius apdarus būtų viena iš prevencinių priemonių saugumui užtikrinti priėmus atvykėlius iš musulmoniškų šalių.

„Apie draudimus nešioti veidą dengiančius apdarus jau diskutuoja ir Estija, ir kaimyninė Latvija. Tokios diskusijos yra neišvengiamos, nes pabėgėlių klausimas yra labai aktualus. Galime prisiminti Prancūzijos atvejį, ten diskusijos drausti ar nedrausti nešioti burkas viešai, buvo labai aršios. Mes turime progą užbėgti įvykiams už akių. Bent pradėkite diskutuoti“, – ragino NSGK vadovas.

„Norėčiau, kad Vyriausybė išsakytų savo nuomonę. Jeigu matysiu, kad neinicijuoja Vyriausybė tokių pataisų, daryčiau pats“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Paulauskas.

Parlamentaras taip pat ragina diskutuoti, ar musulmonai Lietuvoje religines apeigas galėtų atlikti visur, ar tik konkrečiose nurodytose vietose.

A.Paulausko teigimu, nors musulmonų antplūdžio į Lietuvą tikėtis šiuo metu nėra pagrindo, tam ruoštis reikia iš anksto.

„Kai jų būtų ne trys šimtai, o 3 tūkst. ar dar daugiau, tokias taisykles priimti būtų sunkiau, tada pasipriešinimas būtų didesnis. Geriau turėti tas taisykles iš anksto aprašytas“, - sakė „darbietis“.

Jo teigimu, burkos dėvėjimas viešai gali tapti grėsme viešajam saugumui.

„Galbūt teroristiniais tikslais žmonės gali būti suinteresuoti. Tas rūbas neleidžia sakyti, kas tai - vyras ar moteris, kokie to žmogaus ketinimai, pastebėti veidą, identifikuoti. Viešajam, nacionaliniam saugumui tai yra argumentas“, - teigė A.Paulauskas.

Žmogaus teisių specialistai šiaušiasi

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė teigia, kad siūlomomis įvesti taisyklėmis Lietuva tik dar labiau stabdytų pabėgėlių integraciją.

„Su tokiais pasiūlymais ne dedame pagrindus sėkmingai integracijai, sėkmingam pabėgėlių priėmimui, bet tik gąsdiname mūsų visuomenę, kad tai yra kažkas, ko mums reikia bijoti, kad mums tai svetima“, - BNS teigė J.Guzevičiūtė.

Ji teigė, kad į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Pabėgėliai yra asmenys, bėgantys nuo karo ar nuo kitų neramumų savo šalyje ar nuo persekiojamo tam tikrais pagrindais“, - kalbėjo J.Guzevičiūtė.

„Tai nėra asmenys, kurie nori bėgti iš savo šalies, didžioji dauguma sirų kur kas mieliau liktų savo šalyje, negu bandytų integruotis tokioje šaltoje ir nelabai draugiškoje užsieniečių atžvilgiu šalyje kaip Lietuva“, - pridūrė ji.

Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.

Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 musulmonų sunitų.