Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie politikos aktualijas prasidedant Lietuvos pirmininkavimo Europai laikotarpiui – aukščiausių valstybės vadovų santykių aiškinimąsi, Konstitucinio Teismo sprendimą, Valdovų rūmus ir kt.
Andrius Kubilius
© DELFI / Valdas Kopūstas

- Savaitė ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai prasidėjo įdomiai – be to, kad mes pirmininkaujame, dar skambėjo ir tam tikri nesutarimai valdžios sluoksniuose – Seimo pirmininkas aiškinosi santykius su prezidente. Kaip tokią pirmininkavimo pradžią Jūs vertinate?

- Patį pirmininkavimą, be abejo, vertinu kaip svarbų Lietuvai – istorinį dalyką. Lietuva pirmą kartą imasi tokios atsakomybės – vadovauti Europai. Tai galima vadinti istoriniu stebuklu – prieš 22 metus atgavome nepriklausomybę, o dabar jau pirmininkaujame Europai. Kita vertus, Jūs teisingai pastebite, pirmininkavimas liepos 1 d. prasidėjo linksmesniu dalyku – Seimo pirmininko pareiškimu, kurį pavadinčiau „zuikių sukilimu“.

Noriu pastebėti esminį dalyką – pareiškimas ne šiaip sau Vydo Gedvilo, kažkokio politiko, pareiškimas išplatintas kaip oficialus Seimo pirmininko pareiškimas. Ir ką gi jis skelbia – skundžiasi, kad prezidentė jo partijos nemyli taip, kaip galbūt socialdemokratus. Toks mažo vaiko apsiverkimas smėlio dėžėje, kad jo vyresnį broliuką mama myli labiau.

- Mažai buvo šnekėta, kas už to slypi. Ar tai buvo paties Seimo pirmininko iniciatyva kažką pasakyti apie savo partiją, kaip Jūs manote?

- Nemanau, kad p. Gedvilas yra labai savarankiškas politikas. Mes jo tokio nematom. Jis yra partijos kareivis. Darbo partija yra paklusni savo tikrajam bosui Viktorui Uspaskichui. Matyt, buvo sutarta, kad jis tokį pareiškimą padarys.

- Koks galėtų būti pareiškimo tikslas? Ar tik skundimasis, kad partijos kažkas nemyli, ar toliau siekiantys tikslai – pirmininkavimo išvakarėse, pirmininkavimo pradžioje gauti nurodymą pasakyti tai... padaryti spaudimą, pvz., prezidentei. Žinome, kad bus byla...

- Nenoriu tokių pareiškimų vertinti rimtai, tuo labiau, kad p. Gedvilas, aiškindamas, kodėl taip pasakė, visiškai susipainiojo, arba pats nelabai žino situacijos (turiu omenyje garsiąsias PVM lengvatas mėsai). Jis bandė aiškinti, kad Darbo partija tam nepritaria, kad jie nieko bendra neturi su pataisomis, kad pataisas dėl šaldytos mėsos atnešė Vyriausybė... Noriu priminti, kad anksčiau Darbo partija, labai griausmingai mušdama būgnus, skelbė, kad tokias pataisas įregistravo.

- Kas, Jūsų nuomone, čia melavo?

- Kai p. Gedvilas pradėjo aiškinti apie tų PVM lengvatų svarstymo niuansus, susipainiojo. Vadinkime tai melavimu ar kitaip, bet jis tikrai kalbėjo netiesą. Čia detalės. Mano manymu, visa tai mes turime matyti liepos 12 d. šviesoje – kai teismas skelbs savo nuosprendį Darbo partijos byloje. Galvojant, kad teismas atsižvelgs į prokurorų siūlymus, teismo nuosprendis gali turėti gana nemalonių pasekmių ir Darbo partijai, ir jos lyderiams. Ir tai gali būti vienas iš įvykių, kuris Lietuvos pirmininkavimo metu labiausiai skambės.

- Apžvalgininkų rate kalbama, kad spaudimas daromas prezidentei – gal ji pakalbės su teismais, nes turi tam tikrą įtaką... Tokia sąmokslo teorija, kuri kartais nebūna be pagrindo.

- Manau, kad teismai yra gana savarankiški ir tikrai nežinau tokios praktikos, kad su jais pakalbėjus kažkas kažko gali pasiekti. Kita vertus, prezidentės žodžiuose, dėl kurių taip susijaudino Seimo pirmininkas, nieko naujo nebuvo pasakyta. Prezidentė nepritaria PVM lengvatoms mėsai ir pakartojo tai, ką mes kalbėjom Seimo salėje. Rytinio Seimo posėdžio metu buvo bandoma tokias lengvatas prastumti, o po pietų V. Uspaskichas persigalvojo.

Buvo bandymas prastumti lengvatas, dėl kurių, atrodė, visa valdančioji koalicija yra lyg ir sutarusi. Žinant, kad toks bandymas prasidėjo nuo Darbo partijos iniciatyvos įregistruoti pataisas, tai atrodė panašu į tam tikrą prekybą – Darbo partija atsisako savo grasinimų paremti Vytenio Andriukaičio interpeliaciją, už tai gauna 200 mln. vertės PVM lengvatų šaldytai mėsai (turint omenyje V. Uspaskicho verslą, Krekenavos mėsą ir t.t.). Natūrali išvada, kurią pakartojo ir prezidentė, – kad gali būti šitaip.

- Įdomiausia, kad prezidentė tą pasakė pati paskutinė. Apie tai buvo kalbama jau kelias savaites, ir niekas į tai nereagavo, nors žiniasklaida apie tai kalbėjo, Jūs kalbėjote šioje studijoje. Prezidentė, radusi progą, tą patvirtino, išsakė savo požiūrį. Kažkodėl į visus kitus buvo nereaguojama, pasirinkta sureaguoti į prezidentės žodžius.

- Galbūt Darbo partija tokią taktiką – demonstruoti konfliktą su prezidente pasirinko laukdama liepos 12 d. teismo sprendimo, kad po to galėtų pasakyti: prezidentė iš anksto buvo suformavusi nuostatą, kad Darbo partija yra bloga, ir todėl teismai paklusniai, įsiklausydami į tokias nuostatas, neteisingai baudžia.

Bet tai skamba nerimtai. Darbo partijos verkšlenimai avansu, prieš artėjantį teismo nuosprendį, gali rodyti ir tai, kad Darbo partijos lyderiams labai neramu, todėl karštligiškai ieškoma šiaudų užsikabinti, įsivaizduojama, kad taip galima gelbėtis.

- Šią temą palikime tolesniems svarstymams, o dabar dar viena savaitės aktualija: Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad algos, kurios buvo sumažintos teisėjams ir kitiems tarnautojams, būtų atstatytos. Tai vyko tarsi Jūsų valdymo metu.

- Konstitucinis Teismas priėmė gana keistą nutarimą. Mano manymu, jis nepaneigė, kad atlyginimus krizės metu reikėjo mažinti, bet pripažino, kad mūsų Vyriausybės ir Seimo patvirtintas principas neatitiko Konstitucijos – mažindami atlyginimus mes stengėmės apsaugoti mažiau uždirbančius, eilinius valstybės tarnautojus, ir didesnę krizės įveikimo naštą užkrauti ant pečių tų valstybės tarnautojų ar politikų, teisėjų, kurie uždirba daugiau.

Taip sakant, taikydami skirtingą mažinimo koeficientą, mes padarėm taip, kad eilinio valstybės tarnautojo atlyginimas buvo mažinamas iki 5 proc., tuo tarpu mano, ministro pirmininko, atlyginimas buvo sumažintas 40 proc. Tai štai KT pasakė, kad taikyti skirtingus koeficientus, rūpinantis mažiau uždirbančiais, buvo neteisinga. Man sunku suvokti, kodėl KT galvoja, kad solidarumo principas, kai daugiau uždirbantis prisiima didesnę naštą, neatitinka Konstitucijai.

Tokio nutarimo pasekmė yra tai, kad valstybė, užuot besibaigiant krizei pasirūpinusi tais, kurie mažiau uždirba, – eiliniais policininkais ar ugniagesiais, – turės biudžete ieškoti nemažų lėšų, o tai gali kainuoti ir šimtus milijonų litų, kad padidintų atlyginimus, kokie buvo iki krizės, tiems, kurie uždirba daugiau – KT teisėjams, teisėjams, politikams, ministrams, Seimo nariams ir t.t.

- Sukrapštyti šią sumą iš biudžeto, kaip Jūs manote...

- Manau, nebus lengva, jeigu Vyriausybė ir toliau sieks įgyvendinti savo skelbtą strateginį tikslą – 2015 m. įsivesti eurą, turint galvoje dar ir kitus sprendimus, kuriuos padarė pati Vyriausybė, pvz., iš Privalomojo sveikatos fondo rezervo šiomis dienomis sveikatos apsaugai pervedė 140 mln. Lt, tuo pačiu padidindama deficitą. Matom, kad nesurenkamos pajamos, o atsisakoma dividendų iš stambių valstybinių įmonių. Visa tai didina deficitą. Mes galime atsidurti prie pavojingos 3 proc. ribos, nebeįvykdyti Mastrichto kriterijų ir nesulaukti Europos Sąjungos pritarimo, kad Lietuva galėtų įsivesti eurą. Estija ir Latvija bus su euru, o Lietuva klaidžios po visokias kompensacijas.

- Dabar lengvesnis klausimas: Valdovų rūmuose atsidarė ekspozicija, turbūt skirta pirmininkavimui. Ten buvęs Prezidentas Algirdas Brazauskas taip pat yra vienas tarp ekspozicijos eksponatų, pasitinka lankytojus. Gal turite savo vertinimą?

- Dėl Valdovų rūmų projekto ir dėl jo didelės sąmatos aš visada buvau atsargesnis, bet atidaryme rytoj dalyvausiu ir norėčiau pasidžiaugti, kad tokį svarbų Lietuvos istorijos etapą liudijantį paminklą mes atstatėme. Žinoma, istoriškai galima abejoti, nes porą šimtų metų čia jau nieko nebuvo, – atstatom tokį truputį muliažinį dalyką. Žinoma, prezidento A.Brazausko entuziazmas atstatyti Valdovų rūmus buvo vienas iš variklių.

Nors teisybės dėlei reikia prisiminti 2000-ųjų Seimą, kai tokį įstatymą, kad Valdovų rūmus reikia atstatyti, pateikė Vytautas Landsbergis. Paradoksas, bet mūsų Vyriausybei krizės metu, nuo 2008 m., teko ieškoti vos ne didžiausių pinigų sumų per visą statybos laikotarpį tam, kad galėtume užbaigti statybas. Pamenam visokių krizinių situacijų, kai to meto opozicija, taip pat ir socialdemokratai, buvo tarp tų, kurie 2010-2011 m. labai aktyviai stabdė statybą. Dabar galime pasidžiaugti, kad Valdovų rūmus turime.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (383)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (70)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (9)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (66)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (334)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (10)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (48)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...