A. Kubilius partiečiams taip pat pateikė partijos pirmininko pavaduotojų kandidatūras. Pirmąja pavaduotoja TS-LKD lyderis pasirinko Ireną Degutienę. Jos kandidatūrai konservatoriai pritarė beveik vienbalsiai: 527 balsai už, 1 prieš ir 1 susilaikė.
Antruoju pavaduotoju A. Kubilius nurodė buvusį konkurentą partijos pirmininko rinkimuose Valentiną Stundį. Jo kandidatūrai taip pat pritarta, kaip ir buvo galima tikėtis: 511 už, nė vieno prieš ir 4 susilaikė.
Trečia TS-LKD pirmininko pavaduotoja tapo buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji sulaukė kiek mažiau simpatijų Už jos kandidatūrą balsavo 463 suvažiavimo delegatai, prieš – 5, susilaikė 10.
Ketvirta A. Kubiliaus pateikta kandidatūra – Vincė Vaidevutė Margevičienė. Jos paskyrimui partijos pirmininko pavaduotoja pritarė 488 konservatoriai, prieš balsavusių nebuvo, o susilaikė – 19.
Partijos pirmininko pavaduotoja išrinkta ir jaunimo flango TS-LKD atstovė Agnė Bilotaitė. Už jos paskyrimą partijos vicepirmininke balsavo 448 delegatai, prieš – 9, susilaikė 42.
Po to partiečiams A. Kubilius pateikė Vilijos Aleknaitės-Abramikienės kandidatūrą. Ją palaikė 406 konservatoriai, prieš balsavo 21, susilaikė – 50.
Partijos vicepirmininko postą gavo ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys. Jo kandidatūrai pritarė 473 delegatai, prieš balsavo 10, susilaikė – 27.
Kai A. Kubilius į pavaduotojus pasiūlė buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, salėje nuvilnijo nuostabos šūksniai. Vis dėlto šie šūksniai pasirodė nesą blogi pranašai: už K. Starkevičiaus kandidatūrą balsavo 515 konservatorių, prieš – 6, susilaikė – 18.
Partijos vicepirmininko postą užsitikrino ir dar vienas eksministras – gana trumpai A. Kubiliaus Vyriausybėje socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjęs Rimantas Jonas Dagys. Jo kandidatūrą palaikė 455 suvažiavimo dalyviai, prieš balsavo 13, susilaikė – 29.
Paskutiniu pavaduotoju A. Kubilius pasirinko Jurgį Razmą. Jo skyrimui partijos vicepirmininko pritarė 465 delegatai, prieš balsavo 16, susilaikė – 28.
V. Landsbergis atsisakė vadovauti Politikos komitetui
Toliau vadovauti partijos Politikos komitetui atsisakė buvęs šios organizacijos lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
A. Kubilius sekmadienį per TS-LKD suvažiavimą Vilniuje pasiūlė jo kandidatūrą į Politikos komiteto pirmininkus, bet prisipažino neturįs kandidato sutikimo.
"Siūlau V.Landsbergio kandidatūrą į Politikos komiteto pirmininko pareigas neturėdamas jo sutikimo", - sakė konservatorių lyderis
V. Landsbergis patvirtino atsisakąs kandidatuoti į minėtas pareigas. Politikos komitetui jis vadovavo nuo 2003 metų, kai A.Kubiliui užleido partijos pirmininko postą.
Savo sprendimo priežasčių europarlamentaras nenurodė, tačiau prieš tai pateiktoje ataskaitoje jis nurodė, kad daugelis komiteto siūlymų, rekomendacijų, sprendimų liko neįgyvendinti. Jo teigimu, neretai dėl to atsakomybė teko TS-LKD frakcijai Seime, A.Kubiliaus vadovautai Vyriausybei.
V. Landsbergis tvirtino, kad reikiamo partijos vadovybės dėmesio nesulaukė komiteto siūlymai dėl kovos su korupcija, įstrigo idėja teismuose įvesti tarėjų institutą, nepriimti projektai dėl visiško alkoholio reklamos uždraudimo, žlugo bandymas pakeisti Konstituciją pagal konservatorišką sampratą apibrėžti šeimą, parlamentarai konservatoriai nepalaikė projekto dėl vardų bei pavardžių rašymo ir t.t.
Politikos komiteto vadovas taip pat kritikavo TS-LKD poziciją dėl vaiko teisių apsaugos ir pedofilijos temos. Jis pareiškė, kad Lietuvos teisėsauga nemano pedofilijos verslo, dėmesys kreipiamas tik pavieniams atvejams.
Konservatoriai Teisingumo ministerijai yra deklaravę, kad šių metų pradžioje turėjo 12 tūkst. 383 narius. TS-LKD Seime turi 33 atstovus.