„Aš gal vieną dalyką įvertinčiau kaip strateginį, bet ne visiškai racionalų veikimą iš mūsų pusės. Jau nuo pavasario pradėjom kalbėti apie galimybę sudaryti koaliciją su valstiečiais. Ir tuo būdu valstiečiams suteikėme gana didelį pasitikėjimo resursą, dėl ko dalis rinkėjų galbūt remdamiesi tuo mūsų iš anksto duotu pasitikėjimu, rinkosi balsuoti už valstiečius, galvodami, kad tai nėra kažkas tokio ypatingai blogo“, - sakė A. Kubilius.
„Nuotaikos nėra pačios džiugiausios. Galvojome, kad atrodys geriau šiek tiek“, - rinkimų rezultatus įvertino ekspremjeras.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai per pirmą ir antrą rinkimų turus, preliminariais duomenimis, pelnė 31 mandatą, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 56 mandatus (54 plius 2 save išsikėlę).
Tai reiškia, kad atsakomybė formuoti koaliciją teks Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio partijai, konservatoriai daugumoje galėtų dalyvauti kaip mažesnysis partneris. Tačiau valstiečiai žalieji koaliciją gali bandyti sudaryti ir su socialdemokratais.
„Negalėjom prognozuoti tokios bangos, kokią gavo valstiečiai“, - teigia A. Kubilius.
Politikas pakartojo nesuprantantis dvigubos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderystės. S. Skvernelį jis vadino racionalesniu politiku, R. Karbauskio kalbėjimas ir veikimas jam atrodo neracionalus ir emocingas.
Konservatoriai taip pat beveik prarado Kauno vienmandates apygardas. Mandatą Kaune laimėjo iš esmės tik Gabrielius Landsbergis. Visos kitos apygardos konservatorių tėvonija vadinamame mieste teko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatams.
„Analizuosim. Aš įtariu, kad mes gavome tiek balsų, kiek gaudavome ir anksčiau, nors dar nesu skaičiavęs. Mes niekad ten negaudavome didžiosios dalies balsų. Bet šį kartą rezultatas gavosi toks, koks buvo tuo metu, kai kauniečiai buvo išsirinkę meru Vytautą Šustauską. Kitaip sakant, mobilizavosi daugelis rinkėjų balsuoti ne tiek už kažką, kiek prieš mus“, - sako A. Kubilius.