A. Kubilius atrado priežastį, kodėl konservatoriai nelaimėjo rinkimų: kalta rinkėjų nostalgija praeičiai

 (2453)
Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius socialiniame tinkle paaiškino, kodėl konservatoriai nelaimėjo rinkimų, nors, kaip jis teigia, pasiekė „asmeninį rekordą“.
Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Dainius Kreivys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak ekspremjero, viską nulėmė nostalgija praeičiai.

„Nostalgija praeičiai vis dar išlieka galinga jėga, lemiančia rinkimų rezultatus didelėje dalyje Lietuvos, ir to įveikti negali jokios permainos konservatorių partijoje. Tai gali įveikti tik permainos pačioje Lietuvoje, žmonių generacijose ir vyraujančiame mentalitete“, - teigia A. Kubilius.

Jis paragino partijos narius neliūdėti, nors pripažino, kad džiaugtis nėra ko: rinkimai pralaimėti. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai naujame Seime turės 31 vietą ir surinko 276 tūkst. balsų daugiamandatėje apygardoje. Konservatoriams nesėkmingas buvo antrasis turas vienmandatėse apygardose.

„Neliūdėkime! Džiaugtis taip pat nėra ko - rinkimus pralaimėjome. Ką per artimiausius ketverius metus nuveiks valstiečių-socialdemokratų koalicija - šiandien dar per anksti vertinti. Gal net ką nors gero ar bent populiaraus, bet tikėtis kokių nors esminių struktūrinių permainų būtų naivu", - teigia A. Kubilius.

Toliau politikas atsakė į kartais vis pasigirstančius kaltinimus konservatoriams, kad jie rimtai nesiderėjo su Seimo rinkimus laimėjusia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Galima kaltinti konservatorius, kad jie dėl visko kalti, kai jie pokalbiuose dėl galimos koalicijos paklausė, koks bus koalicijos darbo turinys, ir nustebo neišgirdę aiškaus atsakymo. Arba paprašė iš koalicijos lyderių skaidrumo nacionalinio saugumo požiūriu. Galima tai vadinti konservatorių arogancija, nepastebint, kad valstiečių lyderis jau nuo garsiųjų debatų prieš antrąjį turą aiškiai demonstravo, kad jo pasirinkimas yra koalicija „ne su konservatoriais". Tame nėra nieko keisto, galbūt, keistas gali būti tik mūsų pačių naivumas, kad iki tol galvojome, jog gali būti kitaip", - svarsto A. Kubilius.

Pasak jo, koalicija susiformuos taip, kaip to norės Valstiečų ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Ne taip, kaip to pageidauja dalis rinkėjų, kurie balsavo „už permainas", o dabar nusivylę mato, kad valstiečių-socdemų koalicija greičiausiai jokių permainų neatneš (kaip kai kas piktai juokauja - vienintelė permaina, kad „auksinių šakučių" koaliciją keičia „auksinių šakių" koalicija). Nusivylusieji pyksta, ieško atsakymo, kas dėl to kaltas, interneto troliai greitai pasiūlo atsakymą, kad dėl visko yra kalti konservatoriai, Kubilius, Landsbergis ir pan. Tame nieko naujo, taip buvo jau ne vieną kartą, todėl toks „deja vu" darosi jau nebeįdomus ir nagrinėti ar labai liūdėti dėl koalicijos formavimo peripetijų yra tikrai neverta", - optimizmo nepraranda A. Kubilius.

Konservatorius sako, kad dabar reikia kelti klausimą, kas darosi Lietuvoje, kad turime tokį rinkimų rezultatą. Kaip tikras optimistas A. Kubilius ragina nepulti į rudeninę depresiją ar neviltį ir nemanyti, jog rinkimai Lietuvoje visuomet baigsis būtent taip, kaip dabar, kai viršų ima naujos, nepažįstamos, nepatyrusios jėgos su populiariu „antisisteminiu" lozungu ir dideliais oligarchiniais pinigais.

„Visi panašiai suprantame pagrindines priežastis, kodėl turime tai, ką turime: Andrius Užkalnis savo paskutiniame piktai sarkastiškame facebook'o poste pasako nemažai tiesos. Leksika ir intonacijos yra netinkamos, bet tiesa yra paprasta: Vilniuje daugiau nei 30 procentų rinkėjų balsuoja už konservatorius, o kitoje Lietuvoje populiariausias šūkis - „visi prieš konservatorius", - aiškina A. Kubilius.

„Konservatoriai yra tik indikacija: rinkėjus vis dar dalina nematoma linija, ateinanti nuo pat Sąjūdžio laikų. Nostalgija praeičiai vis dar išlieka galinga jėga, lemiančia rinkimų rezultatus didelėje dalyje Lietuvos, ir to įveikti negali jokios permainos konservatorių partijoje. Tai gali įveikti tik permainos pačioje Lietuvoje, žmonių generacijose ir vyraujančiame mentalitete", - sako politikas.

Kitaip tariant, keistis turi elektoratas, ne Tėvynės sąjunga ar jos viešieji ryšiai.

„Problema ta, kad nėra paprastų būdų, kaip nuo tokių „nostalgijos ligų" lengvai pasveikti, nes, skirtingai nuo tikrosios medicinos, kur vaistus ligoniui paskiria daktaras, šios visuomeninės „ligos" atveju vaistus sau paskiria pati visuomenė, patys rinkėjai. Rinkdamiesi vis naujus lengvus „gelbėjimo" vaistus, papuoštus vis naujomis „Naisių vasaros" iliuzijomis, kurios nuo nieko negydo, o tik stumia į dar gilesnę ligą, ši visuomenės dalis vis iš naujo skaudžiai baudžia ne tik save, bet ir visą Lietuvą", - svarsto A. Kubilius.

Toliau konservatorius cituoja savo mėgstamą politologą Samuelį Huntingtoną, kuris 1991 m. parašė knygą apie trečiosios bangos demokratizaciją.

„Tokia nostalgija praeičiai ir ja paremtas balsavimas „prieš sistemą" leidžia sukurti tik silpną valdžią. Tokia valdžia nesugeba spręsti realių problemų, dėl to kaupiasi dar daugiau pykčio, o dėl to kituose rinkimuose yra išrenkama dar silpnesnė valdžia ir nusivylimo ratas įgauna vis didesnį pavojingą pagreitį", - remdamasis S. Huntingtonu Lietuvos situaciją aiškina A. Kubilius.

Jo nuomone, valstiečių sėkmė šiuose rinkimuose yra paskutinės socdemų valdžios nesėkmės pasekmė - žmonės balsavo ne tik prieš atsibodusius socdemus ir jų Vyriausybę, bet ir prieš visą „valdžią" platesne šio žodžio prasme.

„Gyvename pagal S. Huntingtono dėsnius", - aiškina A. Kubilius.

Konservatorius klausia, kodėl tai nevyksta Estijoje ir randa paaiškinimą: Estijoje „nostalginiai" rinkėjai, kaip jis juos vadina, balsuoja už Centro partiją. Už ją neva balsuoja ir rusakalbiai, todėl ši partija Estijoje laikoma prorusiška, nors jai vadovauja Edgar Savisaar, vienas iš Estijos nepriklausomybės atkūrimo lyderių.

„Su Centro partija, nors ji pastoviai laimi rinkimus, surinkdama beveik 30 proc. balsų, visos kitos Estijos parlamentinės partijos atsisako sudaryti koaliciją, ir tokiu būdu Estijoje „nostalginiai" rinkėjai negali daryti įtakos valstybės įgyvendinamai politikai", - sako A. Kubilius.

„Suprantu, kad kai kam gali pasirodyti nepagarbu ir arogantiška dalį Lietuvos rinkėjų vadinti „nostalginiais" (galiu pasiteisinti bent tuo, kad nevadinu jų „vatnikais"). Todėl iš karto sakau, kad tokią analizę darau ne todėl, kad norėčiau ką nors įžeisti. Remiuosi garsiuoju Ronald Reagan principu: "don't be afraid to see what you see" (nebijok matyti to, ką matai). Kitaip tariant, nebijok aiškiai įsivardinti problemų, nebijok atvirai apie jas kalbėti. Nes tik taip gali tas problemas spręsti, tik diagnozavęs ligą gali padėti ligoniui pasveikti", - teigia konservatorius.

Jis įvardija ir dar vieną Lietuvos problemą, kaip pats ją mato. Politikas prisiminė konservatorių rengtą „Minkštąją Rusijos sulaikymo strategiją", dėl kurios vėliau bylinėjosi teisme su R. Karbauskiu. Pastarasis A. Kubilių apkaltino šmeižtu, bet teismas priėmė A. Kubiliui palankų sprendimą.

„Dokumente aprašėme tai, kaip mūsų regione Kremlius įgyvendina savo „minkštųjų galių" strategiją, kurios vienas iš architektų Konstantinas Kosačiovas atvirai aiškino, kad pagrindinis tokios Kremliaus strategijos tikslas yra pakeisti per daug provakarietišką elitą tokiose šalyse kaip Lietuva. Ir tai Kremlius planavo pasiekti paslėptai, subtiliai, bet tiesiogiai darydamas įtaką „paprastos liaudies" nuostatoms ir politinėms preferencijoms. Ir šiam tikslui išnaudojamas lietuviška verslas, kuris turi interesų Rusijoje", - sako A. Kubilius.

Kaip žinoma, vienu esminių reikalavimų deryboms su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga konservatoriai įvardijo partijų lyderių patikrinimą, kurį atliktų specialiosios tarnybos. Valstiečiai žalieji sutiko patikrinti visus 56 naujus savo Seimo narius, bet socialdemokratai buvo pirmi pasakę valstiečiams sutinkantys kalbėtis dėl koalicijos, todėl santykiai su konservatoriais nesusiklostė.

Tęsdamas savo mintį, kad Rusija siekia daryti įtaką liaudies balsui ir tam pasitelkia Rusijoje interesų turintį verslą, A. Kubilius sako nežinantis, kiek ši strategija sėkminga.

„Tačiau provakarietiški konservatoriai Lietuvoje pastoviai yra mažiausiai patraukli kaip „antro pasirinkimo" partija, o įvairūs interneto troliai nenustoja kartoti, kad dėl visko kalti visada taip pat yra tie patys - Landsbergiai ir Kubilius. Ir tai lemia rinkimų rezultatus", - nusprendė A. Kubilius.

„Šiandien šiuo Kremliaus strategijos įgyvendinimo požiūriu dar anksti kelti kokius nors didesnius klausimus, tačiau prisimenant paskutinių 20 metų didžiausius „žemės drebėjimus" Lietuvos politinėje padangėje, neišvengiamai turi įvardinti tris pavardes: Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskich ir Ramūnas Karbauskis. Ar juos vienija tik tai, kad už juos balsavo panašūs rinkėjai, ar ir dar kas nors - atsakys tik laikas", - aiškina konservatorius.

Tačiau jis sako esantis optimistas ir teigia, kad Lietuvos pažangos niekas nesustabdys: gal sulėtins, bet nesustabdys.

„Mes vis tiek sugrįšime į tą pagrindinį Lietuvos kelią - vakarietiškos, o ne rytietiškos Lietuvos kelią", - reziumuoja politikas.

Tačiau A. Kubilius sako, kad konservatoriai neturėtų nusigręžti nuo rinkėjų, kurie verda „nostalginiu antisisteminiu pykčiu".

„Žinau, kad terminas „empatija" nedera su rūsčiu „Kubiliaus" įvaizdžiu, tačiau šiems rinkėjams turime demonstruoti tikrą empatiją. Dėl to šiuose rinkimuose ir kandidatavau ne Vilniuje, o Šalčininkuose. Tačiau mūsų empatija turi būti ne „ašaras šluostanti", ne „Naisių vasaras" visiems žadanti, ne antisistemiškai šaukianti, kad Lietuva baigia pražūti ir kad dėl visko yra kaltos tradicinės partijos, bet optimistinė ir dalykinė. Ne „profesionalai" išgelbės Lietuvą, o tradicinė, vakarietiška, stipri demokratija stums Lietuvą į priekį, kiek ją nebandys sustabdyti vis naujos Kremliaus „minkštosios galios", - sako politikas.

Jis ragina neieškoti lengvų kelių pabūti valdžiukėje vardan kelių postų.

„Jeigu pakvies - rimtai tarsimės. Jeigu valstiečiams lengviau yra su socdemais - tai toks yra valstiečių apsisprendimas. Apsisprendimas, kad jiems patiems būtų lengviau, o ne Lietuvai. Bet toks šiuo metu yra Lietuvos pasirinkimas. Ir neturime teisės dėl tokio pasirinkimo pykti", - sako A. Kubilius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ar moteris ištikima, patikrino melo detektoriumi: svarbiausios 15-25 sekundės po klausimo (107)

Partnerės ištikimybe dažniau abejoja vyrai, kurie apsėsti minties dėl galimos išdavystės ryžtasi ir keisčiausiems antrųjų pusių patikrinimo būdams.

Padaugėjus pranešimų apie neprižiūrimus vaikus, Panevėžys nebeturi kur jų dėti (64)

Panevėžio socialinių paslaugų centras, padaugėjus pranešimų apie smurtą patyrusius ar neprižiūrimus vaikus, nebeturi, kur jų priglausti. Užimtos visos trumpalaikės ir ilgalaikės globos vietos, kartu būna mažamečiai ir paaugliai, nors grupinio vaikų gyvenimo namai pritaikyti tik trumpalaikei globai.

A. Veryga: nelabai realu, kad ligoninėje nepastebėjo gimdymo (35)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tik po teisėsaugos tyrimo spręs, ar ministerijoje sudaryti darbo grupę, kuri analizuotų situaciją, kaip Jonavos ligoninės patalpose niekieno nepastebėta galimai pagimdė ir iš karto kūdikio atsikratė moteris, o paskui vaiko kūnelis su šiukšlėmis pateko į konteinerį, kur jį policija ir rado.

Startas žiemos išvarymui duotas: Lietuva rinkosi į Užgavėnes Rumšiškėse (12)

Šimtai žmonių tradiciškai rinkosi į Lietuvos Užgavėnių sostine tituluojamas Rumšiškes. Šįmet čia susirinkusiuosius stebino ne tik lietuvių išmonė kuriant Užgavėnių kaukes, bet ir organizatorių paruoštos pramogos.

A. Zuokas lieka vadovauti Lietuvos laisvės sąjungai (79)

Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) ir toliau vadovaus Artūras Zuokas.