Apie tai, kad kitą savaitę partijos valdybai siūlys atlikti partijos finansinį ir veiklos auditus, laikinasis liberalų vadovas Antanas Guoga užsiminė šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje.
Jis tai pat siūlo keisti partijos atsakingąjį sekretorių Raimondą Imbrasą, o partijos valdybai - pasitikrinti poligrafu, ar neturi jokių sąsajų su koncernu „MG Baltic“, kurio viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir įtariamas kyšio davimu E.Masiuliui.
„Siūlau pradedant nuo savęs visus valdybos narius, kurie nori eiti pareigas, patikrinti melo detektoriumi. Čia mano siūlymas į kitą lygį perkelti Lietuvos politiką - jei žmogus nėra paėmęs jokio kyšio gyvenime iš politinės veiklos, jei jis neturi sąsajų su „MG Baltic“ grupe, jis turėtų eiti pareigas toliau“, - BNS sakė A.Guoga.
Jis svarsto, jog tą partijos prašymu galėtų atlikti kuri nors Lietuvos institucija: „O jei nebus lietuviška, tai bus bendrovė iš Amerikos, ar iš Izraelio“.
R. Imbrasą jis keisti siūlo dėl to, jog šis valdė partijos finansus, nors A.Guoga ir pripažino neturintis „absoliučiai jokių duomenų“, kad sekretorius ar kuris kitas partijos vadovybės atstovas galėjo būti prisidėjęs prie korupcinės veiklos.
„Siūlysiu kitą žmogų. Nes jei yra įtarimai iš esmės partijai dėl neaiškios finansinės veiklos, turėtumėme mes bent laikinai turėti žmogų, kuriuo visuomenė galėtų pasitikėti (...). Čia mano nuomonė asmeninė ir pažiūrėsime, kaip valdyba į tai reaguos. Bet mano nuomonė yra, kad gerbiamas Imbrasas laikinai pasitrauktų iš pareigų, kol bus išsklaidytos abejonės, nes tas žmogus valdė Liberalų sąjūdžio finansus. O prokuroras kalba apie būtent Liberalų sąjūdžio finansus ir įtaką, ne apie Masiulio įtaką“, - motyvus dėstė A. Guoga.
Jis sako dar ieškantis galimo kandidato.
Kaip skelbia „Lietuvos rytas“, A. Guoga penktadienį liberalų valdybos posėdyje pasiūlė į sekretorius prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąjį patarėją užsienio politikos klausimais Renaldą Vaisbrodą. BNS A. Guoga tikino R. Vaisbrodą tik pristatęs kaip „sąžiningo žmogaus“ pavyzdį.
„Norime nepriklausomo, sąžiningo, gero žmogaus - tokio, kaip Renaldas. Būtų idealu, nes Renaldas, kai aš atvažiavau į Europos parlamentą, jis dirbo mūsų frakcijoje. Tai yra neprieštaringas žmogus. Tai palyginau - kaip toks. Ar Simonas Gentvilas, kuriam buvo pasiūlyta, bet jis atsisakė šitos vietos. Norisi to žmogaus, kad visuomenė tikėtų, kad leistų tyrimams vykti labai sklandžiai, be jokių sąsajų su dabartine nomenklatūra“, - kalbėjo laikinasis liberalų vadovas.
Jo nuomone, tokie siūlymai neturėtų suskaldyti partijos, o kaip tik ją sustiprins.
„Partija nėra tik elitas, kuris ją valdo, tai nėra magnatų grupės, kurios valdo tą partiją, partija yra 8 tūkst. paprastų žmonių Lietuvos ir ateityje bus daugiau, kurie patikės, kad paprasti žmonės gali būti politikoje, priimti sprendimus ir keisti Lietuvos ateitį į geresnę pusę“, - sakė jis.
Vienas partijos vicepirmininkų, minimas tarp kandidatų perimti partijos vairą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako auditui pritariantis.
„Įtarimai partijos lyderiui, akivaizdu, kad yra šešėlis visai partijai, vienintelis kelias mus visai komandai yra atversti visas įmanomas knygas, parodyti viską, kas tiktai įmanoma ir visokieriopai, be jokių išlygų demonstruoti skaidrumą, atvirumą. Tai yra vienintelis būdas susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą. Manau, kad ir auditai, ir kiti dalykai, kas tai bebūtų, manau, kad tą be išlygų turime daryti“, - BNS sakė partijos vicepirmininkas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Socialiniame tinkle A. Guoga nurodė, kad yra pasiruošęs „kraštutinėms priemonėms“, kad būtų įrodyta, jog Liberalų sąjūdis yra „skaidri partija“.
„(...) kitą trečiadienį siūlysiu partijos valdybai atlikti partijos finansinį ir veiklos auditą“, - rašoma liberalų laikinojo vadovo paskyroje.
R. Šimašius sako, kad tokios galimos konkrečios priemonės penktadienį partijos valdyboje nebuvo aptartos, bet yra tikras, kad vadovybė bent jau su finansiniu auditu sutiks.
„Veiklos auditas jau yra kitas dalykas, susijęs ne su skaidrumu, bet su partijos valdymo efektyvumu - turbūt natūralu, kad turime ir galime kelti klausimų, į juos atsakinėti. Bet šiuo atveju, yra labai svarbus finansinis auditas ir galimų neaiškumų išsklaidymas. Tam aš net neabejoju, kad pritars“, - įsitikinęs jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas tai kol kas vertina kaip viešųjų ryšių priemonę siekiant įtikinti rinkėjus, jog įtarimai korupcija yra tik buvusio lyderio E.Masiulio problema ir abejoja, ar partija bus pasiryžusi atlikti rimtą išorinį auditą.
„Iš tokių pareiškimų galima vertinti kaip viešųjų ryšių priemonėmis bandymą sumažinti tą žalą, kuri yra pasklidusi, sutelkti liberalų rėmėjus rodant, kad vis dėlto partija yra skaidri, nusiteikusi skaidrumą palaikyti ir kad tai kol kas yra vieno žmogaus, Eligijaus Masiulio problema. Kol nėra daugiau detalių, kitaip vertinti negalima: labai abejoju, ar auditas būtų atliekamas kaip kokio verslo subjekto, su objektyviais išoriniais auditoriais, o partijos auditas, atliekamas jos narių, yra iš esmės, iš dalies reklaminis ar rinkimų kampanijos veiksmas“, - BNS sakė politologas.
Kitą vertus, jo nuomone, liberalai tokiais pareiškimais imasi teisingos strategijos siekdami įtikinti rinkėjus, kad partija gali laikytis savo deklaruojamų skaidrumo principų.
Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo perduoti E.Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšį. Teismas leido suimti R.Kurlianskį 20-čiai parų, jam pareikšti įtarimai didelės vertės prekybos poveikiu ir stambaus masto papirkimu. Sulaukęs įtarimų dėl kyšininkavimo, E.Masiulis pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų bei atsisako Seimo nario mandato. Prokurorai yra priėmę sprendimą E.Masiulį apklausti specialiuoju liudytoju. Apklausti jo kaip įtariamojo kol kas neleidžia turima parlamentaro teisinė neliečiamybė.
Laikinuoju partijos vadovu paskirtas europarlamentaras Antanas Guoga, Liberalų sąjūdžio valdyba taip pat nutarė birželio 11 dieną šaukti neeilinį partijos suvažiavimą, kuriame būtų išrinktas naujasis vadovas.