Tačiau kartu premjeras teigia, jog prokuratūros bendradarbiavimas su Vyriausybe yra silpnas.
„Aš nesigilinu į šitą sritį, kol kas jis (D.Valys - red.) stengiasi jokios informacijos Vyriausybei neteikt, parašom paklausimą, tai jis atsako, bet turiu pripažint, kad jo bendradarbiavimas su Vyriausybe labai silpnas, bet aišku, Vyriausybė irgi neturi jokių interesų kištis į jų vidinius reikalus. Jeigu mes turim klausimų, pagal nustatytą tvarką siunčiam paklausimus, jie atsako“, - antradienį žurnalistams Seime sakė A.Butkevičius.
Seimas antradienį slapta basuos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymo leisti laikinai nuo pareigų nušalinti generalinį prokurorą D.Valį, kad būtų išaiškintos jo prieš pustrečius metus padarytos avarijos aplinkybės.
Tuo tarpu opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis abejoja, ar po nušalinimo ir ikiteisminio tyrimo D.Valys planuoja grįžti į generalinio prokuroro pareigas.
„Vertinant visą situaciją, aš sunkiai įsivaizduočiau, kad ponas Valys po nušalinimo kaip niekur nieko grįžtų į generalinio prokuroro poziciją. Pasiklausius jo paties, man atrodo, tarp eilučių susidaro nuotaika, kad ponas Valys nelabai planuoja eiti pareigas tame poste. Žinant ir parlamento požiūrį į jį, ir besikeičiantį prezidentės požiūrį, labai būtų sudėtinga šitam žmogui toliau vadovauti Generalinei prokuratūrai“, - antradienį žurnalistams sakė E.Masiulis.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad jų frakcija D.Valio atleidimo iš pareigų klausimo neketina kelti.
„Mes esame pasiruošę pritarti laikinam nušalinimui, kad pagal įstatymą galėtų būti pradėtas reikalingas tyrimas. Tikėkimės, kad tas tyrimas ilgai neužtruks, o kaip toliau jo karjera klostysis, mes to nesvarstėme, jis pats gali spręsti (...). Mes tikrai nesiruošiame papildomų klausimų kelti, o pagal įstatymą, jeigu jis neatsistatydina, neapsisprendžia, tada procedūra gerokai sudėtingesnė. Mes kol kas taip to klausimo nekeliame“, - sakė A.Kubilius.
Pagal Prokuratūros įstatymą, inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų. Nušalinti jį nuo pareigų prezidentės paprašė pats generalinis prokuroras, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Mat paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.
D.Valys avariją sukėlė 2011-ųjų spalio 19-osios rytą. Vilniuje, Ateities gatvėje, jo vairuojamas nuosavas automobilis „Volvo V70“ kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai nustatyti abiejų blauzdų sumušimai. Po apžiūros moteris išleista gydytis į namus.
Per eismo įvykį prokuroras buvo blaivus. Jis teigė pėsčiosios nepastebėjęs, nes kelyje buvo blogas matomumas, slidu, lijo lietus.
Dėl šio avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą. Tai minimali bauda, kokią numato įstatymas už tokio pobūdžio administracinį pažeidimą.
Į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo kreipėsi buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, dabar Seimo narys Vitalijus Gailius. Jis teigė gavęs duomenų, kad atliekant tyrimą dėl D.Valio pėsčiųjų perėjoje partrenktos moters nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti įvertinti netinkamai.
Mat paaiškėjo, kad per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Baudžiamasis kodeksas numato, kad gydymo laikotarpis lemia, ar kaltininkui bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas fiksuojamas, kai nukentėjęs asmuo yra nedarbingas ilgiau nei 10 dienų. Tada ikiteisminis tyrimas yra privalomas.