Europarlamentaras Rolandas Paksas atšaukė planuotą politinės tarybos posėdį po to, kai socialdemokratai nepalaikė komisijos dėl slaptų pažymų sudarymo. A. Butkevičius teigia, jog tokia reakcija per jautri.
„Aš nežinojau priežasčių, kodėl prezidentas R. Paksas nutarė atšaukti šitą politinę tarybą. Jei dėl to, aš manau, kad per jautriai sureaguota. Aš, kaip ministras pirmininkas, turiu užtikrinti Lietuvoje politinį ir ekonominį stabilumą. Mes matome, kas dabar vyksta Lietuvoje politiniame gyvenime, ir jei dar bus patvirtinta komisija, ji irgi pradės nagrinėti įvairiausius politinius klausimus, tai galime sukelti ir tam tikrą politinę krizę“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A.Butkevičius.
„Aš nenoriu, kad Lietuvoje kiltų politinę krizė. Visa tai turi teisėsaugos institucijos dabar išspręsti, kas vyksta su Liberalų sąjūdžiu, ir aš, kaip premjeras, turiu garantuoti politinį stabilumą“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.
Nesulaukę valdančiosios koalicijos partnerių pritarimo dėl siūlytos komisijos, „tvarkiečiai“ boikotavo ketvirtadienį turėjusią vykti politinę tarybą.
„Priežastis labai paprasta – manau, kad laikas susitikti su koalicijos lyderiais ir rasti sprendimą, kad politinės tarybos sprendimai būtų įgyvendinami. Mums nepatiko šiandieninis Seimo sprendimas dėl komisijos įkūrimo atidėjimo, tai nebuvo derinta su mumis, o politinėje taryboje buvo kalbėta, kad ta komisija labai svarbi, ir šitas veiksmas reikalauja koalicinės tarybos lyderių susitikimo“, – BNS sakė R. Paksas.
Tuo metu premjeras sako nepamenantis, kad siūlymui kurti komisiją dėl slaptų pažymų būtų pritarta valdančiosios koalicijos politinės tarybos lygiu.
„Galiu pasakyti, kad politinėje taryboje, kiek aš prisimenu, jokio politinio sutarimo nebuvo. Čia buvo daugiau dirbama frakcijose, Seime, renkat parašus Aš neprisimenu tokio sutarimo politinėje taryboje“, – sakė A.Butkevičius.
Jis tvirtino kitą savaitę ketinantis susitikti su koalicijos partnerių „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ vadovais bei aptarti situaciją, nors toks susitikimas, jei bus rasta laiko darbotvarkėje, galimas ir penktadienį.
Klausiamas, ar ketvirtadienio sprendimas išbraukti komisijos sudarymą iš darbotvarkės reiškia, kad ir ateityje socialdemokratai iniciatyvos pradėti parlamentinį tyrimą nepalaikys, A. Butkvičius atsakė: „Į šitą klausimą negaliu atsakyti, bet atsakiau, kodėl šitas klausimas nėra teikiamas į darbotvarkę“.
Seime ketvirtadienį buvo numatytas galutinis balsavimas dėl komisijos, kuri tirtų slaptų pažymų naudojimo klausimus, tačiau klausimą parlamento frakcijų seniūnai išbraukė iš darbotvarkės.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siekė grąžinti jį į darbotvarkę, tačiau tam nepritarta ir Seimo salėje, už balsavus 20 parlamentarų, 21 – prieš, 22 susilaikius.
Už tai, kad projektas grįžtų į darbotvarkę, balsavo „tvarkiečiai“, po kelis socialdemokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, prieš buvo ir susilaikė konservatoriai, didžioji dalis socialdemokratų, liberalai ir „darbiečiai“ išvis nedalyvavo balsavime.
Sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis“ siūlė daugiau kaip pusė, daugiausia valdančiajai koalicijai priklausančių, Seimo narių.
Pagal projektą, komisija turėjo tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą, kai esą tam įtaką bandė daryti politikai.
Taip pat siūlyta ištirti, kas ir kuo remdamasis pareiškė, kad vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą. Be to, komisija turėj vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.