A. Butkevičius aptiko ryšį tarp emigracijos ir šauktinių

 (272)
Viena pagrindinių priežasčių, lėmusių emigracijos didėjimą, buvo pernai atnaujintas šaukimas į Lietuvos kariuomenę, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

„Reikia pasakyti atvirai ir nebijoti to pasakyti, kad emigruojančiųjų skaičius labai išaugo, ypač balandžio mėnesį ir kitais mėnesiais, kada prasidėjo šaukimas į Lietuvos kariuomenę. Aš manau, kad tai buvo didžiausias poveikis jaunimui, vis dėlto kai kurie, matyt, taip nusprendė ir pagalvojo, kad tam tikru laikotarpiu galėtų padirbėti užsienyje“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė ministras pirmininkas.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino pernai kovą. Tai padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.

Išvykstančiųjų gyventi ir dirbti į kitas šalis skaičiaus didėjimą, A.Butkevičius taip pat aiškino informacijos apie įsidarbinimo galimybes jaunimui Lietuvoje stoka.

Be to, anot premjero, Lietuvoje atlyginimai įvairiuose sektoriuose dar gerokai mažesni nei kai kuriose labiau išsivysčiusiose Europos šalyse.

„Tikiu, kad geriausia paskata grįžti ar neišvykti yra besikuriančios darbo vietos ir didėjantys atlyginimai. Mūsų įmonės pernai sukaupė didžiulius pelnus, atrodo, 3,3 mlrd. eurų. (...) Tai tam tikri finansiniai rezervai yra, kaip galima būtų padidinti darbuotojų atlyginimus“, – svarstė A.Butkevičius.

J. Rojaka: šauktiniai šiemet emigracijos paskatinti neturėtų

Pernai paskelbus šauktinių sąrašą padidėjo emigracija, ypač smarkiai dėl to nukraujavo Šiaulių apskritis, o tai grėsmė investicijoms. Šiais metais, pasak ekonomistų, šauktinių sąrašo paskelbimas emigracijos paskatinti neturėtų, rašo „Verslo žinios“.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)


„Šiemet emigracijos antplūdžio sulaukti neturėtume – peržvelgus šauktinių komentarus apie tarnybą matyti, kad jie gana palankūs“, – sako J.Rojaka, kurios teigimu pernai sezoniškumo emigracijos tendencija buvo iškraipyta dėl privalomosios karinės tarnybos.

Kovojant su gyventojų skaičiaus mažėjimu ekonomistė siūlo nedelsti ir artimiausiu metu pradėti diskusijas dėl imigracijos, supaprastinant aukštos kvalifikacijos specialistų įvežimą, nes priešingu atveju šalyje nebus kuo užpildyti laisvų darbo vietų, o negalėdami pasiūlyti atitinkamos kvalifikacijos žmonių tapsime nepatrauklūs užsienio investuotojams.

Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, kad pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo ketvirtadaliu daugiau žmonių nei 2014-aisiais.

2015 metais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 46,5 tūkst. žmonių. Į Lietuvą imigravo 23,6 tūkst. žmonių, daugiau kaip 80 proc. iš jų buvo į Lietuvą grįžę Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2014 metais, emigrantų skaičius padidėjo 9,9 tūkstančio. Tuo metu imigrantų skaičius, palyginti su 2014 metais, pernai sumažėjo 0,7 tūkst. (2,9 proc.) – į Lietuvą grįžo šiek tiek daugiau Lietuvos piliečių (1,5 proc.), o užsieniečių atvyko mažiau (20,8 proc.).

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų, arba 32,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Pernai taip pat fiksuota neigiama natūrali gyventojų kaita – mirė 9,8 tūkst. žmonių daugiau negu gimė kūdikių.

G. Landsbergis: premjeras turėtų savikritiškai vertinti emigracijos priežastis

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas šiandieninį premjero A. Butkevičiaus pasisakymą, kad dėl išaugusios emigracijos yra kaltas šaukimas į kariuomenę, teigia, kad tokie premjero pareiškimai mažina pasitikėjimą Lietuvos kariuomene bei žeidžia žmones, pasirengusius savanoriškai ginti savo valstybę.

„Tenka apgailestauti, kad sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – išvakarėse yra menkinamas Lietuvos žmonių savanoriškas pasirengimas ginti savo Tėvynę ir pati savanoriškumo idėja. Kviečiu premjerą savikritiškai įvertinti savo vyriausybės veiklą ir neištesėtus pažadus ekonominėje bei socialinėje srityse, didėjančią socialinę atskirtį ir priežasčių emigracijai ieškoti būtent čia“, – pranešime spaudai teigia G. Landsbergis.

Vytautas Landsbergis ir Gabrielius Landsbergis
Vytautas Landsbergis ir Gabrielius Landsbergis
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Pasak TS-LKD partijos pirmininko, didžiulis šiemet prisijungusių prie kariuomenės savanorių skaičius, sparčiai auganti narystė Šaulių organizacijoje bei plačiai žiniasklaidoje aprašyti pavyzdžiai, kai jaunuoliai savanoriškai grįžta iš užsienio atlikti Lietuvoje karinės tarnybos, rodo, kad emigraciją sieti su šaukimu į kariuomenę yra nekorektiška.

KAM siūlo toliau didinti profesionalų skaičių kariuomenėje

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad kitąmet toliau augtų profesinės karo tarnybos karių skaičius, nors absoliutus karių skaičius krašto apsaugos sistemoje mažėtų. Tuo metu ilgalaikėje perspektyvoje siūloma nuosekliai didinti vyresniųjų karininkų skaičių.

Šiuo metu karių profesionalų skaičius siekia nuo 9 tūkst. 50 iki 10,1 tūkst. karių. Ministerijos registruotame įstatymo projekte nurodoma, kad karių profesionalų skaičius 2017 metais būtų nustatomas nuo 9,5 tūkst. iki 10,6 tūkstančio.

„Šiuo metu kariuomenei trūksta visų kategorijų karių, todėl numatomas nuoseklus visų kategorijų profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimas, o daugiausia eilinių karių“, – rašoma Krašto apsaugos ministerijos atsakyme BNS.

Tuo metu krašto apsaugos sistemoje iš viso tarnaujančių karių ribinis skaičius 2017 metams siektų 17 tūkst. 480 ties žemutine riba ir 21 tūkst. 190 ties viršutine riba. Šie skaičiai, patvirtinti 2016-iesiems, siekia nuo 17 tūkst. 890 iki 22 tūkst. 760 karių.

Ministerija teigia, kad bendras nustatomas ribinis karių skaičius 2017 metais yra mažesnis nei 2016 metais, kadangi kitąmet į bendrąjį ribinį skaičių siūloma neįtraukti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, nes jie dalyvauja tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose trumpą laiką ir nedaro įtakos koviniams vienetams komplektuoti.

Ribinis generolų ir admirolų skaičius kitąmet turėtų siekti iki 11 (šiemet nustatyta iki 10), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 36 (šiemet iki 33), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 149 (šiemet iki 135), majorų ir komandorų leitenantų – iki 442 (šiemet iki 402).

Šauktinių skaičių siūloma nustatyti nuo 3 tūkst. iki 3,5 tūkstančių.

A. Butkevičius aptiko ryšį tarp emigracijos ir šauktinių
© I. Budzeikaitės nuotr.

Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2017 metais, palyginti su šiais metais, būtų didinamas ir nustatomas nuo 240 iki 300 asmenų.

„Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius yra nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję pakankamai specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti, t. y. tokioms funkcijoms ir pareigoms, kurios apima kibernetinės žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą, karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimo procedūrų organizavimą“, – teigia Krašto apsaugos ministerija.
Kariūnų skaičius kitais metams būtų nustatomas nuo 190 iki 300 (šiemet nustatyta nuo 190 iki 270).

Anot ministerijos, maksimalus kariūnų skaičius didinamas, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir į didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.

Ministerija siūlo, kad ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius 2017 metams, palyginti su 2016 metais, išliktų toks pats ir nustatomas nuo 500 iki 2 tūkst. karių. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius taip pat nesikeistų – būtų nustatomas nuo 4,8 tūkst. iki 6,3 tūkstančio.

Siūloma, kad kitąmet ir toliau nevyks baziniai kariniai mokymai, o dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose būtų nuo 350 iki 590.

Tuo metu 2022 metams Krašto apsaugos ministerija siūlo nustatyti nuo 20 tūkst. 200 iki 25 tūkst. 620 bendrą karių skaičiaus ribą.

Karių profesionalų tokioje Lietuvos kariuomenėje būtų nuo 14 tūkst. 500 iki 19 tūkst., iš jų generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 58, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 240 ir majorų bei komandorų leitenantų – iki 712.

„Vyresniųjų karininkų skaičius (...) nuosekliai didinamas ir toliau, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą Lietuvos kariuomenėje ir NATO štabuose užsienyje. Šiuo metu nustatytas vyresniųjų karininkų skaičius neatitinka krašto apsaugos sistemos vienetų struktūrose nustatyto vyresniųjų karininkų skaičiaus ir yra gerokai per mažas“, - teigia Krašto apsaugos ministerija.

Pagal projektą, 2022 metais būtų grąžinti baziniai kariniai mokymai, juose dalyvautų nuo 1500 iki 3 tūkst. žmonių per metus, o atliekančiųjų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą nebūtų visiškai. Taip pat siūloma, kad toliau didėtų kariūnų ir statutinių valstybės tarnautojų skaičius

Šiuos planus dar svarstys Vyriausybė ir Seimas.

Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 3 tūkst. šauktinių, maždaug 4,6 tūkst. karių savanorių ir apie 2,4 tūkst. civilių.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Tvankūs orai prišauks liūtis

Antroje savaitės pusėje kaitrą gesins gausus lietus ir perkūnija, vietomis galimas ir gūsingas vėjas.

Teismas išnagrinėjo Kazachstano piliečio ekstradicijos bylą (10)

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį uždarame posėdyje išnagrinėjo prokurorų skundą dėl sprendimo neišduoti Lietuvoje prieglobstį gavusio Kazachstano piliečio Syrymo Šalabajevo, kurį Kazachstanas ir Ukraina nori teisti dėl finansinių nusikaltimų.

Skaičiuojami pirmadieninės krušos nuostoliai (4)

Pirmadienio pavakarę šiaurinę Lietuvos dalį daužiusi kruša išties pridarė nuostolių ūkininkams, bet padaryta žala žemės ūkio naudmenoms ir pasėliams vis dar skaičiuojama.

Dirba už mažiau nei MMA: kas jie? (248)

Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri savo darbuotojams moka mažiau nei minimalų vidutinį atlyginimą (MMA).

Palangos planai sukėlė tikrą audrą (84)

Palangoje, Kunigiškėse esanti Užkanavės gatvė yra gana apgailėtinos būklės: kelias aptrupėjęs, jame duobės, o šalimais nėra net šaligatvių pėstiesiems.