A. Brazauskas nori grįžti į politiką

 (1)
Paklaustas, ar neketina grįžti į aktyvią politiką, A. Brazauskas teigė, kad prieš dvejus metus atsisakė kandidatuoti antrajai prezidento kadencijai, nes matė šalies pažangą, Lietuva neatsiliko nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos, taip pat norėjo užleisti vietą jauniems žmonėms.

"Maniau, kad Lietuva jau žygiuoja į priekį, ir tokie kaip aš gal jau nebereikalingi, nes yra daug gero ir gabaus jaunimo", kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.

Jis pažymėjo, jog, praėjus dvejiems metams, jam kaip piliečiui neramu ir skaudu, kad "mes ir mūsų valstybė grimztame į ekonominį chaosą, į žmonių nepasitenkinimo liūną, nedarbą".

A. Brazauskas prisipažino, kad jam "knieti ir norisi ne karjeros tikslais" dalyvauti šalies gyvenime ir pasiūlyti savo paslaugas.

Tačiau radijo korespondentas nepaklausė, o pats A. Brazauskas nepaaiškino, kaip jis įsivaizduoja galįs aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

Baigęs prezidento kadenciją, A. Brazauskas 1998 metais įkūrė savo vardo fondą, kuris rūpinasi jaunųjų politikų mokymu ir lavinimu.

Apžvelgdamas artėjantį nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, A. Brazauskas teigė manąs, kad buvo galima pažengti toliau.

Vieną priežasčių jis nurodė partinio valdymo principų dominavimą prieš valstybės interesus, ypač pastaruoju metu.

"Taip negali būti, kad viena partija galėtų diktuoti visam valstybės gyvenimui", sakė A. Brazauskas.

A. Brazauskas Lietuvos prezidentu buvo 1993-1998 metais. Tuo laikotarpiu jis buvo populiariausias šalies politikas, vienas populiariausių tebelieka ir dabar.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

„Istorijos detektyvuose” nepriklausomos Indijos kaltininkai ir tarpukario darbininkų streikai

Kaip lietuviai susiję su Indijos nepriklausomybe? Iš kur kilęs Hermanas Kalenbachas ir kuo jis nusipelnė? Tarpukario Lietuvos darbininkai ir jų maištai. Šias istorijas pasakosime šį antradienį „Istorijos detektyvų“ laidoje.

Po Vyriausybės sprendimo - J. Miliaus susitikimas su G. Vainausku (4)

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą atleisti Joną Milių iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigų, pastarasis kartu su žmona netrukus susitiko su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovu Gedvydu Vainausku.

Įvertino „Lietuvos sąrašo“ siūlymus: valstybės valdomos ne referendumais (4)

Esame ne Atėnai ir ne Sparta, tad valstybę valdyti reikia civilizuotais būdais, o ne „Lietuvos sąrašo“ siūlomais referendumais, LRT RADIJUI sako Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas. Anot politikos apžvalgininko Ramūno Bogdano, „Lietuvos sąrašą“ sudaro intelektualūs, idėjų turintys žmonės, bet ši partija – iš to paties medžio, kaip ir „Drąsos kelias“.

Darbo partija ir socialdemokratai dėl energetikos politikos nesutaria (2)

Šildymas pinga, nes vykdoma teisinga politika, ieškoma pigių dujų, o Visagino atominės elektrinės statymo idėja nėra palaidota, LRT RADIJUI sako Lietuvos socialdemokratų partijos narys Benediktas Petrauskas.

Jubiliejinį Konstitucijos egzaminą laikė daugiau nei 32 tūkst. žmonių (2)

Vakar, rugsėjo 27 d., visoje Lietuvoje buvo laikomas jubiliejinis 10-asis Konstitucijos egzaminas. Šiemet Teisingumo ministerijos inicijuojama tradicinė žinių pasitikrinimo akcija dalyvių pritraukė daugiau nei pernai – konstitucines žinias nusprendė pasitikrinti daugiau nei 32 tūkst. žmonių. Geriausiai pirmajame etape pasirodę dalyviai spalio 11 d. susirungs antrajame etape.