Lietuvos ypatingajame archyve Tarptautinės archyvų dienos proga parengta paroda. Specialiame stende vaizduojami Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai, LSSR Vidaus reikalų ministerijos atstovai bei LSSR Valstybės saugumo komiteto vadovai. Stendo viršuje – A. M. Brazausko atvaizdas.
Pasak O. Lėverio, sovietmečiu KGB buvo ginkluotas Komunistų partijos įrankis. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija, kuri anksčiau vadinosi NKVD, priklausomai nuo epochos, vykdė skirtingas funkcijas. Ši ministerija savo laiku vykdė gyventojų trėmimus: tremties bylos irgi saugomos Ypatingajame archyve. Valstybės saugumo komiteto vadovai buvo KGB viršininkai.
Birželio pabaigoje minint penktąsias A. Brazausko mirties metines, buvęs jo bendražygis Česlovas Juršėnas kapinėse kalbėjo, kad penkeri metai leidžia nubraukti smulkmenas ir mestus šešėlius – esą dabar galime ramiau ir oriau pažvelgti į tai, ką per keletą dešimtmečių Lietuvai padarė A. Brazauskas. Pasak Č. Juršėno, A. Brazauskas visada buvo su tauta ir galvojo, ką geriau ir daugiau galima padaryti Lietuvai ir tautai. Vis dėlto A. Brazausko nuotrauka šalia KGB šulų ir NKVD vadovų sukelia įvairių minčių: ar jis irgi su tuo susijęs?
Istorikas: tai didelė ir sudėtinga problema
Kiek A. Brazauską galima sieti su KGB ir vykdytomis represijomis, DELFI klausė humanitarinių mokslų daktaro, Istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, knygų apie sovietinę nomenklatūrą autoriaus Sauliaus Grybkausko.
Istorikas primena, kad Sąjūdis A. Brazauską stūmė tapti pirmuoju LKP Centro Komiteto (CK) sekretoriumi. Prieš tai, nuo 1977 m., jis buvo LKP CK sekretorius pramonei ir statyboms. Tada A. Brazauskas buvo LKP CK biuro narys – tai buvo respublikos politinė vadovybė.
„Tai kolegialus organas, pirmasis sekretorius viskam dirigavo, antrasis sekretorius, siųstas Maskvos „generalgubernatorius“, irgi turėjo didelę galią, eiliniai sekretoriai irgi buvo to apskrito stalo dalyviai, bet daryti tiesioginę sąsają, kad KGB ir A. Brazauskas... Tai didelė, sudėtinga problema“, – aiškina S. Grybkauskas.
Yra istorikų bandymų – Kristinos Burinskaitės disertacija, Arvydo Anušausko tyrimai – parodyti LKP sąsają su KGB. Aišku, sako S. Grybkauskas, tie ryšiai buvo – KGB turėjo Pramonės skyrių, tad atitinkami KGB darbuotojai neišvengiamai turėjo palaikyti kažkokį ryšį su A. Brazausku. Vis dėlto, sako jis, tokias sąsajas daryti nelengva.
„Formaliai viskas teisinga, nes tuo metu dar buvo sovietinė Lietuva, A. Brazauskas 1988 m. pabaigoje, po Ringaudo Bronislovo Songailos nušalinimo, buvo išrinktas pirmuoju sekretoriumi. Kadangi LKP CK, ypač pirmieji antrieji sekretoriai, turėjo ryšį su KGB, iš čia eidavo visos informacijos, formaliai taip ir parodyta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tuo metu jau vyko didelė transformacija, buvo atgimimo laikotarpis, KGB ir LKP keliai labai dažnai išsiskirdavo, konfrontuodavo“, – kalbėjo istorikas.
S. Grybkauskas primena atsiminimus apie A. Brazauską. Pagal juos, A. Brazauskui svarbiausias dalykas buvo ūkis: jis pro pirštus žiūrėjo į politinius dalykus. Tačiau, sako istorikas, tai tėra prisiminimai.
„A. Brazauskas – turbūt vienintelis Sovietų Sąjungoje tokio lygmens partinis sekretorius, kuris karjerą padarė ne per partinę liniją. A. Brazausko unikalumas tas, kas jis vienintelis, kuris atėjo iš LTSR Plano komiteto: jis prieš tai nebuvo nei rajono partinis sekretoriukas ar CK aparato instruktorius, kai kiti kilo per komjaunimo, partinę liniją“, – aiškino istorikas.
Pasak S. Grybkausko, aišku, A. Brazauskas priklausė politiniam ir nomenklatūros elitui, tačiau vargu ar galima jį statyti šalia kitų ir vienareikšmiškai parodyti kaip su KGB represijomis susijusį asmenį.
