Labdaringa veikla A. Adamkienė nusprendė užsiimti iš karto po to, kai V. Adamkus pirmą kartą buvo išrinktas prezidentu 1998 m. sausį. Jos vardo labdaros ir paramos fondas įregistruotas 1999 m. kovo 17 d. ir veikė iki 2014 m. birželio.

Pirmąsias aukas A. Adamkienės labdaringai veiklai Lietuvoje skyrė išeivijos lietuviai. Bet netrukus jų paramos pirmoji šalies ponia atsisakė, nes per labai trumpą laiką jai pavyko rasti nemažai rėmėjų Lietuvoje. Ir kasmet jų skaičius tik augo. Per penkiolika metų A. Adamkienės paramos ir labdaros fondas gavo ir paskirstė apie 17 mln. litų.

Kaip ne kartą yra sakiusi A. Adamkienė, pagalba mažų miestelių ir kaimo moksleiviams buvo pagrindinė jos fondo misija.

„Esu nuoširdžiai dėkinga visiems – kiekvienam žmogui ar įmonei, kurie parėmė mūsų fondą. Mums labai svarbi kiekvieno parama ir dėmesys. Džiaugiuosi, kad turime tokių ištikimų draugų, kurie mūsų nepamiršta nuo pat pirmųjų fondo įkūrimo dienų, kurie mus remia ir palaiko šiandien.

Tikiu, kad mūsų su jumis suteikta galimybė skaityti naujausias knygas, dalyvauti kūrybiniuose ir švietimo projektuose kaimo mokyklų vaikams atneša ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir didelę naudą“, – kalbėjo A. Adamkienė po to, kai buvo nuspręsta jos fondo veiklą baigti.

Fondo archyvinė medžiaga buvo perkelta į A. Adamkaus vardo biblioteką Kaune ir Butrimonių gimnaziją Alytaus rajone. Šią gimnaziją nuolatos rėmė ir renovuoti padėjo A. Adamkienės fondas.

„Mokyklos tapo šviesesnės, šiltesnės, moksleiviai turi geresnių priemonių mokymuisi, bibliotekose atsirado daugiau naujų, vertingų knygų. Dabar mokyklos pačios inicijuoja ir dalyvauja įvairiuose projektuose, bendrauja su kitomis mokyklomis užsienyje, tvarkosi savarankiškai. Džiaugiamės, kad galėjome padėti tuomet, kai buvo labai sunku“, – yra sakiusi A. Adamkienė.

A. Adamkienės fondas penkiolika veiklos metų teikė paramą 45-ioms provincijos mokykloms, vaikų ligoninėms, globos namams ir vykdė kultūrinius projektus.

Nuo pat veiklos pradžios fondas organizavo „Kalėdų karavano“ projektą, kurio metu būdavo renkamos kalėdinės dovanėlės vaikams. Karavanas aplankydavo Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Šilutės, Klaipėdos bei Šiaulių regionų miestus ir miestelius.

Kiekvienais metais fondas pasirūpindavo, kad kaimo mokyklų bibliotekos būtų papildomos naujomis knygomis (iš viso už 1,6 mln. litų), vaikų ligoninės Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose aprūpinamos įranga (iš viso už 1,13 mln. litų), rekonstruojama ir atnaujinama mokyklų sporto infrastruktūra (iš viso už 1 mln. litų). Daug metų fondas vykdė gabių kaimo mokyklų moksleivių įgūdžius lavinančius ir specifinių žinių suteikiančius projektus – „Verslo mokykla“, „Lyderių mokykla“, „Pažinkime savo kraštą“, „Dainuokime kartu“.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi apdovanotas Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Mokslų akademijos tikrasis narys, heraldikos komisijos narys, LDK ir Lietuvos miestų ir miestelių istorijos puoselėtojas Zigmuntas Kiaupa.

Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi apdovanota aktyvi ginkluoto ir neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Tauro partizanų apygardos ryšininkė ir partizanė, laikraščio „Partizanas" rengėja ir platintoja, buvusi politinė kalinė Antosia Meckelienė-Liepa.

Mokslų akademijos tikrajam nariui, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui, skyriaus vedėjui, profesoriui, daktarui, genų redagavimo sistemos kūrėjui Virginijui Šikšniui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

Šalies vadovė Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių įteikė Vyčio apygardos partizanų ryšininkei, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" platintojai, aktyviai politinių kalinių rėmėjai Monikai Gavėnaitei.

Buvusiam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, dabar šio Teismo teisėjui Gintarui Kryževičiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos skyriaus vadovui daktarui Algimantui Matukevičiui ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojui profesoriui ir habilituotam daktarui Vytautui Usoniui įteikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiai.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanoti 2013 ir 2014 m. profesionalų lygos Europos ir pasaulio standartinių sportinių šokių čempionato aukso medalių laimėtojai Edita Daniūtė-Vasiliauskienė ir Mirko Gozolis (Mirko Gozzoli), buvusi Vilniaus geto kalinė, aktyvi Holokausto atminties įamžinimo puoselėtoja Fania Brancovskaja ir Tomsko miesto muziejaus „NKVD kalėjimas" direktorius, aktyvus Lietuvos istorinės atminties puoselėtojas Vasilijus Chanevičius.

Nacionalinio vėžio instituto Onkochirurgijos centro Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas profesorius Valerijus Ostapenko bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos skyriaus vedėjas Igoris Trociukas apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Šalies vadovė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanojo Lietuvos radijo ir televizijos Radijo programų direktorę Guodą Litvinaitienę.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medaliais apdovanota ilgametė Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė, vertėjas, žurnalistas, socialinių iniciatyvų puoselėtojas Jonas Ohmanas, labdaros paramos fondo „SOS vaikų kaimas" draugijos direktorė ir aktyvi vaikų teisių gynėja Liudovika Pakalkaitė, pensininkų sąjungos „Bočiai" pirmininkas Petras Ruzgus ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

Už drąsą, sumanumą ir pasiaukojimą gelbėjant žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti skęstančius žmones išgelbėję Tomas Bagdonas, Žygimantas Sutkus ir Vaidas Vaišvila.

Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanoti Albinas Jokubauskas, Algirdas Markevičius ir Aloyzas Dainius Šatas.