71 proc. homoseksualų nepažįsta, 62 proc. jų eitynėms nepritariaapklausa

 (431)
62 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia nepritariantys vasarą Vilniuje planuojamoms antrosioms homoseksualų eitynėms. 71 proc. nurodo savo aplinkoje homoseksualių asmenų nepažįstantys. Tokius duomenis atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
71 proc. homoseksualų nepažįsta, 62 proc. jų eitynėms nepritaria
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, šie rezultatai rodo, kad eitynės būtinos. Jos teigimu, homoseksualūs asmenys Lietuvoje vis dar bijo apie savo orientaciją prisipažinti artimiesiems, draugams, kolegoms.

LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) „Eitynės už lygybę“ planuojamos liepos 27-ąją. Sostinės savivaldybė išdavė leidimą jas rengti, tačiau pasiūlė žygiuoti Upės gatve, o ne Gedimino prospektu, kaip to norėjo renginio organizatoriai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga kreipėsi į teismą. Pirmąkart homoseksualai Vilniuje žygiavo 2010 m.

Paramą vasarą Vilniuje planuojamoms antrosioms homoseksualų eitynėms išreiškė 15,2 proc. apklaustųjų, 15,8 proc. teigė šiuo klausimu neturintys nuomonės. Didžioji dauguma – 62,1 proc. – nurodė eitynėms nepritariantys, dar 5 proc. apie jas nebuvo girdėję.

Ar Jūs pritariate vasarą Vilniuje planuojamoms antrosioms homoseksualų eitynėms? (proc.) 
Taip15,2
Ne62,1
Neturiu nuomonės15,8
Apie tai negirdėjau5,0
Neatsakė1,9
Iš viso:100

Pasak tyrėjų, homoseksualų eitynėms dažniau pritaria moterys, 18-35 m., aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Dažniau nepritaria vyrai, vyresni nei 45 m., mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Žmonių taip pat buvo klausiama, ar homoseksualų eitynėms tinkamai pasirinktas laikas – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia. 55,6 proc. apklaustųjų tokį laiką nurodė kaip netinkamą, 18,7 proc. neturėjo nuomonės, 12,2 proc. nurodė apie tai negirdėję. 10,3 proc. apklaustųjų nuomone, eitynėms pasirinktas tinkamas metas.

Kaip manote, ar homoseksualų eitynėms tinkamai pasirinktas laikas – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia? (proc.) 
Taip10,3
Ne55,6
Neturiu nuomonės18,7
Apie tai negirdėjau12,2
Neatsakė3,2
Iš viso:100

71,8 proc. apklaustųjų teigė savo aplinkoje homoseksualių asmenų nepažįstantys. 12,8 proc. sakė tiksliai nežinantys, bet įtariantys, kad jų aplinkoje yra gėjų ar lesbiečių. Homoseksualus Lietuvoje pažįsta tik kas dešimtas gyventojas – 11,4 proc.

Ar savo aplinkoje pažįstate homoseksualių asmenų? (proc.) 
Taip, pažįstu11,4
Tiksliai nežinau, bet įtariu12,8
Ne, nepažįstu71,8
Nežino/ neatsakė4,0
Iš viso:100

Asmeniškai pažįstantys homoseksualių asmenų dažniau nurodė didžiausių pajamų atstovai, moterys, didmiesčių gyventojai. Tiksliai nežinantys, bet įtariantys – vyrai, 25-45 m. gyventojai.

B.Sabatauskaitė: visuomenė nepritaria tam, ko nepažįsta

Birutė Sabatauskaitė
Birutė Sabatauskaitė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Tokie rezultatai nestebina. Visuomenė dažnai nepritaria tam, ko nepažįsta. Be to, viešoje erdvėje gausu politikų, kurie turi galią formuoti viešąją nuomonę, jų ne itin racionalių pasisakymų prieš ir mažai tokių, kurie pasakytų, kad tokios eitynės yra visiškai normalus ir priimtinas reiškinys demokratinėje visuomenėje. Tokių kol kas vos keletas“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė B. Sabatauskaitė.

Pasak B. Sabatauskaitės, tai, kad net 71,8 proc. apklaustųjų visai nepažįsta homoseksualių asmenų, tik įrodo poreikį eitynes organizuoti. „Tai reiškia, kad homoseksualūs asmenys Lietuvoje vis dar bijo prisipažinti artimiesiems, draugams, kolegoms apie savo orientaciją. Eitynės turi ne tik viešąją prasmę, tai dažnai tam tikras sustiprinimas, paskatinimas asmenims, priklausantiems LGBT mažumai, nesislėpti nuo savo artimųjų, kolegų, draugų“, – aiškina pašnekovė.

B. Sabatauskaitės nuomone, prieš eitynes ar po jų padaugėja visokių nuomonių, paaštrėja diskusijos. Iki praėjusių eitynių diskusijų apskritai buvo mažai – tai reiškia, kad viešojoje erdvėje nei LGBT žmonės, nei jų teisės apskritai neegzistuoja.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus partijų pirmą kartą buvo viešai klausiama, ar jos pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės reglamentavimui. Anksčiau tai nebuvo laikoma prioritetiniu klausimu svarstant partijų pozicijas“, – pastebi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

B. Sabatauskaitė primena žmonių teisę į susirinkimus. Ji cituoja Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, pagal kurį „susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jais skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams; susirinkimo dalyviai turi turėti galimybę surengti susirinkimą be baimės, kad patirs oponentų fizinį smurtą; ši baimė gali atgrasinti asociacijas ir kitas grupes, palaikančias bendras idėjas ar interesus, nuo atviro nuomonių reiškimo dėl kontroversiškų klausimų, veikiančių visuomenę <...>. Demokratinėje valstybėje teisė į kontra-demonstraciją negali suvaržyti teisės į susirinkimų laisvę“.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 17-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

STT E. Masiulį ir R. Kurlianskį sekė net 7 mėnesius: pinigus perdavė prie Seimo (186)

Aiškėja nauji faktai apie visą Lietuvą sudrebinusią bene didžiausią korupcijos bylą – DELFI šaltiniai atskleidė, kad papirkimu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir kyšininkavimu įtariamas dabar jau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis į pareigūnų akiratį pakliuvo dar praėjusiais metais.

L. Kojala: N. Savčenko gali padaryti daug klaidų (27)

Nadija Savčenko jau dabar yra politinė lyderė, kuri daro įprastos parlamentarės įvaizdžio neatitinkančią įtaką, tačiau dėl politinės patirties trūkumo ji gali padaryti daug klaidų.

Prabilo dar vienas Turkijoje nukentėjęs lietuvis: tai buvo siaubinga (83)

Tragiška avarija Turkijoje, kurios metu 3 lietuviai žuvo, o dar 3 buvo sužeisti, paragino vilnietį Leonardą Jakubėną prisiminti savo išvyką į šią šalį ir šiurpų joje patirtą išgyvenimą.

Ambasadoriumi prie JT biuro Ženevoje siūloma skirti užsienio viceministrą (2)

Lietuvos ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje siūloma skirti užsienio reikalų viceministrą Andrių Krivą.

Žada tropinį karštį – net naktį oras bus įkaitęs (61)

Savaitgaliui meteorologai žada karštį ir nuostabiai šiltas naktis. Tačiau tikėtinas ir škvalas.