71 proc. homoseksualų nepažįsta, 62 proc. jų eitynėms nepritariaapklausa

 (431)
62 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia nepritariantys vasarą Vilniuje planuojamoms antrosioms homoseksualų eitynėms. 71 proc. nurodo savo aplinkoje homoseksualių asmenų nepažįstantys. Tokius duomenis atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
71 proc. homoseksualų nepažįsta, 62 proc. jų eitynėms nepritaria
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, šie rezultatai rodo, kad eitynės būtinos. Jos teigimu, homoseksualūs asmenys Lietuvoje vis dar bijo apie savo orientaciją prisipažinti artimiesiems, draugams, kolegoms.

LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) „Eitynės už lygybę“ planuojamos liepos 27-ąją. Sostinės savivaldybė išdavė leidimą jas rengti, tačiau pasiūlė žygiuoti Upės gatve, o ne Gedimino prospektu, kaip to norėjo renginio organizatoriai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga kreipėsi į teismą. Pirmąkart homoseksualai Vilniuje žygiavo 2010 m.

Paramą vasarą Vilniuje planuojamoms antrosioms homoseksualų eitynėms išreiškė 15,2 proc. apklaustųjų, 15,8 proc. teigė šiuo klausimu neturintys nuomonės. Didžioji dauguma – 62,1 proc. – nurodė eitynėms nepritariantys, dar 5 proc. apie jas nebuvo girdėję.

Ar Jūs pritariate vasarą Vilniuje planuojamoms antrosioms homoseksualų eitynėms? (proc.) 
Taip15,2
Ne62,1
Neturiu nuomonės15,8
Apie tai negirdėjau5,0
Neatsakė1,9
Iš viso:100

Pasak tyrėjų, homoseksualų eitynėms dažniau pritaria moterys, 18-35 m., aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Dažniau nepritaria vyrai, vyresni nei 45 m., mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Žmonių taip pat buvo klausiama, ar homoseksualų eitynėms tinkamai pasirinktas laikas – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia. 55,6 proc. apklaustųjų tokį laiką nurodė kaip netinkamą, 18,7 proc. neturėjo nuomonės, 12,2 proc. nurodė apie tai negirdėję. 10,3 proc. apklaustųjų nuomone, eitynėms pasirinktas tinkamas metas.

Kaip manote, ar homoseksualų eitynėms tinkamai pasirinktas laikas – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia? (proc.) 
Taip10,3
Ne55,6
Neturiu nuomonės18,7
Apie tai negirdėjau12,2
Neatsakė3,2
Iš viso:100

71,8 proc. apklaustųjų teigė savo aplinkoje homoseksualių asmenų nepažįstantys. 12,8 proc. sakė tiksliai nežinantys, bet įtariantys, kad jų aplinkoje yra gėjų ar lesbiečių. Homoseksualus Lietuvoje pažįsta tik kas dešimtas gyventojas – 11,4 proc.

Ar savo aplinkoje pažįstate homoseksualių asmenų? (proc.) 
Taip, pažįstu11,4
Tiksliai nežinau, bet įtariu12,8
Ne, nepažįstu71,8
Nežino/ neatsakė4,0
Iš viso:100

Asmeniškai pažįstantys homoseksualių asmenų dažniau nurodė didžiausių pajamų atstovai, moterys, didmiesčių gyventojai. Tiksliai nežinantys, bet įtariantys – vyrai, 25-45 m. gyventojai.

B.Sabatauskaitė: visuomenė nepritaria tam, ko nepažįsta

Birutė Sabatauskaitė
Birutė Sabatauskaitė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Tokie rezultatai nestebina. Visuomenė dažnai nepritaria tam, ko nepažįsta. Be to, viešoje erdvėje gausu politikų, kurie turi galią formuoti viešąją nuomonę, jų ne itin racionalių pasisakymų prieš ir mažai tokių, kurie pasakytų, kad tokios eitynės yra visiškai normalus ir priimtinas reiškinys demokratinėje visuomenėje. Tokių kol kas vos keletas“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė B. Sabatauskaitė.

Pasak B. Sabatauskaitės, tai, kad net 71,8 proc. apklaustųjų visai nepažįsta homoseksualių asmenų, tik įrodo poreikį eitynes organizuoti. „Tai reiškia, kad homoseksualūs asmenys Lietuvoje vis dar bijo prisipažinti artimiesiems, draugams, kolegoms apie savo orientaciją. Eitynės turi ne tik viešąją prasmę, tai dažnai tam tikras sustiprinimas, paskatinimas asmenims, priklausantiems LGBT mažumai, nesislėpti nuo savo artimųjų, kolegų, draugų“, – aiškina pašnekovė.

B. Sabatauskaitės nuomone, prieš eitynes ar po jų padaugėja visokių nuomonių, paaštrėja diskusijos. Iki praėjusių eitynių diskusijų apskritai buvo mažai – tai reiškia, kad viešojoje erdvėje nei LGBT žmonės, nei jų teisės apskritai neegzistuoja.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus partijų pirmą kartą buvo viešai klausiama, ar jos pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės reglamentavimui. Anksčiau tai nebuvo laikoma prioritetiniu klausimu svarstant partijų pozicijas“, – pastebi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

B. Sabatauskaitė primena žmonių teisę į susirinkimus. Ji cituoja Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, pagal kurį „susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jais skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams; susirinkimo dalyviai turi turėti galimybę surengti susirinkimą be baimės, kad patirs oponentų fizinį smurtą; ši baimė gali atgrasinti asociacijas ir kitas grupes, palaikančias bendras idėjas ar interesus, nuo atviro nuomonių reiškimo dėl kontroversiškų klausimų, veikiančių visuomenę <...>. Demokratinėje valstybėje teisė į kontra-demonstraciją negali suvaržyti teisės į susirinkimų laisvę“.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 17-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Vilniuje atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos

Vilniaus savivaldybė sostinėje ketina atnaujinti dar 13 perspėjimo sirenų.

Oro gynybos sistemoms Lietuva planuoja išleisti per 100 mln. eurų (58)

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų.

Valstybės tarnybos rojus: iš kuklaus atlyginimo – butas centre ir tūkstančiai sąskaitoje (180)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – gana keista valstybinė institucija, pažvelgus į tarnybos darbuotojų ar net vadovų atlyginimus, atrodo, kad darbas valstybės tarnyboje tikrai nėra rojus, tačiau visai kitoks požiūris apima pasižiūrėjus į šios įstaigos vadovų turto deklaracijas. Štai, buvusi ilgametė įstaigos direktorė Vida Auglienė šioje tarnyboje sugebėjo ir praturtėti, kaip pati sako, iš kuklaus atlyginimo sukaupė beveik milijono litų turtą.

Opozicija kritikuoja Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją dėl santykių su Kuba (18)

Lietuvos diplomatijos siekis plėtoti glaudesnius santykius su komunistine Kuba sulaukė opozicijos kritikos - buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis teigia, kad Užsienio reikalų ministerija demonstruoja dvigubus standartus ir rodo esanti nenuoširdi kalbose apie demokratijos vertybes.

Mėgstantiems išgerti – perspėjimas: bauda grės, net jei nesėsite prie vairo (1031)

Siekiama didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešai, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.