Šios šalies parlamento užsakymu Tarptautinis gynybos ir saugumo studijų centras parengė išsamų ir aiškų tyrimą, kuriame aiškiai įvardijamos grėsmės regione bei ko reikia, norint jų išvengti.
37 puslapių dokumente apžvelgiama strateginės pusiausvyros padėtis Baltijos jūros regione, keliamos argumentuotos prielaidos bei pasiūlymai dėl priemonių, kurios padidintų Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių saugumą, šioms valstybėms ruošiantis liepą įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje.
Lietuvos viešojoje erdvėje jau nesyk buvo įvardyti keli lietuvių norai prieš NATO susitikimą: daugianacionalinės brigados dislokavimas Baltijos šalyse, didesnis NATO karinis vaidmuo regione. Tačiau dviejų estų analitikų – buvusių Gynybos ministerijos pareigūnų Henriko Prakso ir Kalevo Stoicescu analizė yra išsamesnė, konkretesnė ir ambicingesnė.
Be to, šis dokumentas yra viešas ir leidžiama susipažinti su pagrindinėmis išvadomis. Analitikai iškėlė prielaidas, kad Rusija stiprina savo antivakarietišką politiką, revanšistines nuotaikas ir tapo atvira grėsme NATO šalims.
Rusijai atgrasinti priemonių neužtenka
„Vykdydama ambicingą karinių pajėgų modernizavimo programą Rusija jau parodė tendenciją panaudoti jėgą prieš silpnesnes kaimynes. Bendras NATO pranašumas prieš Rusiją Baltijos jūros regione tolygiai neatsispindi, ypač kalbant geografiniu požiūriu ir apie pajėgumus. Aljanso karinė galia regione yra nepakankama“, – konstatuojama dokumente.
Taip pat pabrėžiama, kad Rusija greičiausiai vengs atviro didelio karo su NATO, tačiau gali susivilioti išprovokuoti vietinį konfliktą, siekiant išbandyti Aljanso vienybę.
Analitikai konstatavo, kad NATO atgrasymui rytiniame sparne reikalinga pusiausvyra tarp priemonių, kuriomis galima būtų neleisti Rusijos karinėms pajėgoms laisvai veikti regione, ją atgrasyti, o prireikus – ir nubausti.
„Ypač didelė spraga Baltijos jūros regione jaučiama raketinės gynybos bei karinių jūrų pajėgumų srityse. Rusija turi galimybę sukurti A2/AD „burburlą“ virš Baltijos šalių ir didelės Baltijos jūros teritorijos dalies. Rusijos pajėgų koncentracija aplink Baltijos šalis viršija gynybinius poreikius. Daugelis rusų dalinių yra puolamojo pobūdžio“, – teigiama tyrime.
Estų analitikai priminė, kad Rusija dažnai pratybose imituoja karinius veiksmus prieš Baltijos šalis ir jų atplėšimą nuo Aljanso. Be to, pabrėžiama, kad karine prasme Baltarusija tėra Rusijos ginkluotųjų pajėgų tąsa, ypač kalbant apie vadinamąjį „Suvalkų koridorių“.
„Labiausiai tikėtinas yra hibridinės krizės arba ribotos invazijos scenarijus, bet atskyrimas ir Baltijos šalių užkariavimas konvencinėmis priemonės taip pat yra įmanomas“, – rašoma tyrime.
Rekomenduoja dislokuoti dvi brigadas
Analitikai pateikė septynias rekomendacijas, kaip išvengti tokių juodžiausių scenarijų, siekiant užkirsti kelią bet kokiems rusų kėslams.
Pirmiausiai, anot autorių, Rusijos grėsmė turi būti aiškiai pripažinta. Į tai turi būti žiūrima kaip į ilgalaikį strateginį iššūkį ir atsižvelgiama NATO planuose bei pajėgumų išdėstyme Baltijos jūros regione.
„Efektyviam atgrasymui reikia padidintų Aljanso pajėgumų regione. NATO priešakinė gynyba per artimiausius 2-4 metus turi pasireikšti ne simboliniu, o reikšmingu buvimu. Reikia atsižvelgti į du aspektus karinį efektyvumą ir daugianacionalinį aspektą.
Kariniam efektyvumui reikia mūšiui jau parengtų pajėgų. JAV turėtų parodyti lyderės vaidmenį struktūriniame vaidmenyje ir tiekiant tam tikrus pajėgumus, prie kurių prisijungtų kitų NATO šalių pajėgos“, – rašoma tyrime.
O svarbiausia, anot autorių, manevrinių dalinių pagrindą turėtų sudaryti brigados dydžio vienetai. Estai pageidautų, kad nuolat būtų dislokuojama ne viena, o dvi brigados, kurios veiktų su atitinkamais Lietuvos, Latvijos ir Estijos daliniais.
Vieną brigadą po tris batalionus kiekvienai Baltijos valstybei sudarytų amerikiečiai, o dar vieną brigadą - kitų, pageidautina branduolinius ginklus turinčių NATO šalių kariai. Lietuvos pareigūnai dažniausiai kalba apie vieną brigadą, kurią sudarytų po amerikiečių bei kitų NATO sąjungininkių kariai. Krizės atveju tyrimo autoriai tikisi regione greitai išvysti 3 ar 4 brigadas.
Be to, tyrime pabrėžiama, kad Aljansui būtina stiprinti priešlėktuvinės gynybos (Patriot baterijas) ir oro pajėgumus – jau minėta, kad siekiama NATO oro policijos misiją paversti gynybine, galinčią efektyviau reaguoti į netikėtus karo veiksmus. Bet net ir taikos metu Baltijos šalyse siūloma dislokuoti dvi eskadriles naikintuvų - tai yra mažiausiai 24 orlaivius, vietoje 8 šiuo metu.
Taip pat pabrėžiama, kad Baltijos jūroje būtina stiprinti jūrinius pajėgumus - išplėsti NATO karinį vaidmenį jūroje, čia nuolat patruliuojant JAV karo laivams.
Ne mažiau svarbi ir kita detalė. Savo 2 proc. BVP jau siekiančiu Gynybos biudžetu mėgstantys girtis estai pabrėžė, kad būtina stiprinti Paramą priimančios šalies indėlį. Pagal šią programą Baltijos šalys įsipareigojusios skirti atitinkamą lėšų sumą infrastruktūros stiprinimui, pavyzdžiui esamų ir atsarginių bazių modernizavimui, geležinkelių, karinių objektų ryšių sistemų ir apsaugos plėtrai. Anot estų, toks santykis turėtų 50/50 - pusę skirtų paramą priimanti šalis, o likusią - paramos davėja.
„Be to, stiprinant priešakinius komponentus, Aljansas turėtų tobulinti pajėgumus, jų greitesnio perdislokavimo galimybes bei gebėjimą neutralizuoti Rusijos A2/AD pajėgumus. Aljansas turėtų kolektyvinio saugumo pratybose pademonstruoti galimybę į Baltijos regioną perkelti didelį skaičių karių“, – rašoma tyrime.