Toks Seimo nutarimo projektas parlamente įregistruotas antradienį. Jį teikia trys Seimo lenkai – Jaroslavas Narkevičius, Leonardas Talmontas ir Michalas Mackevičius – bei dar 50 parlamentarų. Tarp jų – ne tik opozicinių partijų atstovai, bet ir dalis valdančiųjų: Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, konservatoriai Vincė Vaidevutė Margevičienė bei Mantas Adomėnas.
Nutarimo projekte teigiama, kad kai kurios Švietimo įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.
Parlamentarams užkliuvo vienas konkretus neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės patvirtinto įstatymo punktas. Jis nustato, kad „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, (...) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą)“.
53 parlamentarai mano, kad tokia įstatymo nuostata pažeidžia visų asmenų lygybės įstatymui principą.
DELFI primena, kad lenkų atstovai dėl Švietimo įstatymo surengė jau ne vieną protestą Lietuvoje ir užsienyje, kreiptasi į įvairias Europos Sąjungos (ES) institucijas bei ES šiuo metu pirmininkaujančios Vengrijos vadovus. Lenkų politikai tvirtina, kad šis įstatymas galiausiai prives prie to, kad Lietuvoje liks tik pusė iš dabar veikiančių maždaug 120 lenkų mokyklų.