Išnagrinėjus 2013-2017 m. Statistikos departamento turimus demografinius duomenis galima pamatyti įdomių dalykų: penkiose Lietuvos savivaldybėse gyventojų daugėjo. Tiesa, šių metų duomenys yra preliminarūs ir gali keistis.
Matyti, kad gyventojų daugėjo Vilniuje ir jo rajone, tiesa, pastarajame augimas nebuvo nuoseklus, taip pat Kauno, Klaipėdos rajonuose ir Neringos savivaldybėje. Didmiesčiuose Kaune ir Klaipėdoje žmonių toliau mažėjo. Kas lėmė tokią migraciją?
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako demografinę statistiką analizuojantis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, darantis pristatymus šia tema.
„Tai, kodėl gyventojų Kaune ir Klaipėdoje nedaugėja, lemia tendencija, kai gyventojai iš centrinės dalies kraustosi į aplinkines gyvenvietes. Šį procesą skatina menkos galimybės mieste pasistatyti norimą būstą. Dėl to gyventojai keliasi į rajonus, kur ir žemė pigesnė, ir yra daugiau laisvės, nes ten dažniau yra statomi namai“, - sakė ekonomistas.
Pasak jo, svarbu ir tai, kad gyvenantys Kauno ar Klaipėdos rajone netrunka pasiekti miesto centrą, priešingai nei Vilniuje, kur piko metu tenka stovėti spūstyse.
Ž. Mauricas sako, kad be vidinės migracijos iš mažesnių gyvenviečių į didmiesčius, o vėliau, padidėjus pajamoms, ir į jų rajonus, didmiesčius renkasi ir grįžtantys į Lietuvą emigrantai arba imigrantai.
„Yra daug ir imigrantų, jie jau pastebimi didmiesčiuose, manau, šiais metais jų bus dar daugiau. Nors jų yra gerokai mažiau, nei išvažiuojančiųjų, bet imigracija šiek tiek padeda prie migracijos balanso, - sakė Ž. Mauricas. - Manau, kad Lietuvos atveju galime kalbėti apie tris didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą.“
Pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo - 20,2 tūkst. žmonių. Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo gyventi 14,2 tūkst. Lietuvos piliečių (70,5 proc. visų imigrantų) ir imigravo 6 tūkst. užsieniečių (29,5 proc. visų imigrantų).
Įdomu tai, kad grįžtančių Lietuvos piliečių buvo 4,2 tūkst. (22,7 proc.) mažiau negu 2015 m. o užsieniečių - 2,2 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2015 m. Šią tendenciją pastebėjo ir „Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas.
„Kol kas imigrantai daugiausiai keliasi gyventi į didmiesčius, t. y. ten, kur daugiausiai paklausos darbo jėgai. Tačiau imigrantų srautai Lietuvoje nėra labai dideli, praėjusiais metais į Lietuvą atvyko gyventi vos 6 tūkst. imigrantų, daugiausiai ukrainiečių. Tai yra vienas iš mažiausių imigrantų srautų rodiklių Europos Sąjungoje. Vis tik tendencija yra tokia, kad imigrantų srautai didėja, nes Lietuvoje vis labiau trūksta darbo jėgos. Didieji šalies miestai iš didėjančių imigracijos srautų gali laimėti daugiausiai, tačiau potencialo priimti daugiau užsieniečių yra ne tik didžiuosiuose miestuose“, - mano R. Grajauskas.
Pasak jo, dažnai į Lietuvą besižvalgantis investuotojas, ypač gamybos sektoriuje, pirmiausiai dairosi į regionus, klausia, ar yra pakankamai darbuotojų, kurie galėtų toje gamykloje dirbti.
„Neretai turime pateikti neigiamą atsakymą, ypač, jei tai yra tikrai didelė įmonė. Todėl imigrantų pritraukimas gali vykti ir į regionus, tam, kad galėtume pasiūlyti pakankamai darbuotojų investuotojams. Tačiau tam reikia gerokai paprastesnių ir greitesnių procedūrų, kad dokumentus būtų galima sutvarkyti per keletą savaičių. Tuomet, užmezgus ryšį su įdarbinimo agentūromis trečiose šalyse, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Ukrainoje, būtų galima pakankamai greitai tose šalyse surasti reikiamos darbo jėgos. Tuomet galėtume didesnius imigrantų srautus matyti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į šalies regionus“, - kalbėjo R. Grajauskas.
2016 m. 1 tūkst. nuolatinių gyventojų teko 4,9 grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir 2,1 užsieniečių.
Pernai imigravo 1,6 tūkst. (26,5 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 1,2 tūkst. (19,4 proc.) - Baltarusijos, 841 (14,1 proc.) - Rusijos. 2016 m. 15,3 proc. imigravusių užsieniečių sudarė 30-34 metų amžiaus asmenys, 14 proc. - 25-29 metų amžiaus, 12,6 proc. - 35-39 metų amžiaus.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nors kai kuriose savivaldybėse gyventojų daugėja, dar negalima kalbėti apie jų sėkmės „receptą“.
„Manau, kad nė viena savivaldybė kol kas nerado recepto kaip pritraukti daugiau gyventojų. Vilnius ir kiti didmiesčiai yra šiek tiek išimtis, jie yra natūralūs traukos centrai, gali pasiūlyti daugiau galimybių, turi universitetus ir dėl to pritraukia gyventojus iš mažesnių miestelių. Daug laisvalaikio galimybių, gera infrastruktūra ir svarbiausia - daug investicijų bei gerai apmokamų darbų yra tai, be ko jokia savivaldybė neauga ir neaugs“, - sakė jis.
Pasak jo, tai, kad Kauno ir Klaipėdos rajone daugėja gyventojų, lemia procesai nekilnojamojo turto rinkoje, o šių didmiesčių savivaldybės dėl to nukenčia.
„Daugiau nekilnojamojo turto projektų vystoma aplink miestus, dėl to gyventojai iš miesto gyventojų tampa rajono gyventojais. Nors iš esmės niekas nepasikeičia. Tai tik dar kartą iliustruoja, kad tos žiedinės savivaldybė yra biurokratinis anachronizmas, daug kainuojantis mokesčių mokėtojams ir neduodantis jokios naudos. Yra Kauno miesto savivaldybė, o aplink ją yra Kauno rajono savivaldybė. Taip ir su kitais miestais. Kam to reikia? Kad būtų daugiau merų ir daugiau savivaldybių ir daugiau administracijos darbuotojų? Nes gyventojams iš to jokios naudos nėra – daug kas gyvena Vilniaus rajone, o dirba Vilniaus mieste“, - teigė N. Mačiulis.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pastebi ir ekonominį migracijos aspektą: vis dar gajus lietuvių noras patiems organizuoti individualaus namo statybas, nes taip kartais yra ir pigiau, negu pirkti naują erdvų butą geroje miesto vietoje. Kiek labiau išskirtinė Vilniaus situacija, tačiau jo nuomone – neilgam.
„Istorija su Vilniaus miesto gyventojų skaičiaus augimu vis dar ta pati – vidinė migracija padeda šiam miestui išlaikyti gyventojų skaičių ir net skaičiui po truputį didėti, tačiau mažėjant žmonių skaičiui regionuose ir vidinei migracijai ateityje lėtėjant, Vilnius po kelerių metų taip pat susidurs su žmonių skaičiaus mažėjimo problema, jeigu nedidės imigracija“, - sakė jis.
Kodėl gyventojų daugėja Neringoje – menka paslaptis: turintys nuosavo būsto šioje teritorijoje registruojasi joje siekdami išvengti į Neringą atvykstantiems turistams taikomų mokesčių.
„O ką daryti rajonams, kad gyventojų skaičius ne taip mažėtų – viena vertus vidinė migracija Lietuvoje yra neišvengiama toliau, nes Lietuvoje urbanizacijos lygis ir lieka vienas mažiausių šalyje, o apskritai kėlimasis iš regionų į sostines moderniame pasaulyje vis dar tęsiasi, todėl visuomenei senstant, mažėjant ūkininkaujančių asmenų skaičiui, manau dalis regionų ir toliau praradinės žmones“, - prognozavo T. Povilauskas.
Gyventojų Lietuvoje nuo 2005 m. sumažėjo kiek daugiau nei 500 tūkst.: nuo 3,355 mln. iki 2,849 mln. žmonių. Tarp emigravusių didžioji dalis – darbingo amžiaus gyventojai, kas trečias emigravęs 20-29 metų.
Vidutiniškai per metus iš Lietuvos išvyksta apie 30 tūkst. žmonių.
Jei situacija nepasikeis, numatoma, kad 2047 m. Lietuvoje teliks 1,99 mln. gyventojų, o 2080 m. - tik 1,65 mln. Prognozuojama, kad tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva nyks sparčiausiai.