Taip pat vertėtų žinoti, kad teismui teikdami dokumentus elektronine forma jūs ne tik taupysite savo laiką, bet ir mokėsite 25 proc. mažesnį žyminį mokestį, o teisme sudarius taikos sutartį į jūsų sąskaitą grįš net 75 proc. sumokėtos sumos.
– Norint pradėti bylą teisme, būtina sumokėti tam tikrą – žyminį – mokestį. Kokia pagrindinė jo funkcija?
– Viena pagrindinių žyminio mokesčio paskirčių – kompensuoti dalį teismų patiriamų išlaidų vykdant teisingumo procesą. Kita ne ką mažiau svarbi prevencinė funkcija – žyminis mokestis padeda žmogui prieš kreipiantis į teismą įsivertinti norą bylinėtis ir savo reikalavimų pagrįstumą.
Teismui patenkinus pareikštą reikalavimą, sumokėtą žyminį mokestį paprastai kompensuoja pralaimėjusi bylos šalis. Tačiau jei teismas pareikštus reikalavimus pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta, asmuo sumokėtą žyminį mokestį praranda.
Taip pat į teismą besikreipiančio žmogaus pareiga sumokėti žyminį mokestį skatina taikų ginčų sprendimo būdą. Jeigu mokėtina žyminio mokesčio suma yra ganėtinai didelė, asmeniui daug paprasčiau išspręsti ginčą be teismo sutariant su kita šalimi. Teisminė mediacija, kuri taikoma visuose šalies teismuose, – viena iš galimų taikaus ginčo sprendimo formų.
Net ir bylinėjimosi teisme metu, jei ginčas civilinėje byloje baigiamas sudarius taikos sutartį, žmogui grąžinama didelė dalis – 75 proc. – sumokėto žyminio mokesčio. Jei taikos sutartimi baigiama administracinė byla – grąžinama 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
– Kaip apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį?
– Žyminis mokestis mokamas prieš kreipiantis į teismą. Jo dydis priklauso nuo to, kokia byla nagrinėjama teisme. Civilinėse bylose proceso dalyvių mokami žyminiai mokesčiai paprastai yra didesni negu administracinėse bylose.
Koks konkrečiai bus žyminio mokesčio dydis, lemia įvairūs kriterijai. Pagrindinis – reiškiamų reikalavimų kiekis ir jų pobūdis. Patys brangiausi, jei kalbėsime apie civilines bylas, yra turtiniai reikalavimai – kai norima prisiteisti turtą, piniginę sumą, atgauti skolą. Nuo konkretaus reikalavimo dydžio priklauso ir mokėtinas žyminis mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo vertė yra iki 28 962 Eur, mokami 3 proc. nuo šios sumos. Jeigu didesnė – mokėjimo tvarka yra šiek tiek sudėtingesnė. Gali būti 2 arba 1 proc., primokant papildomą įstatymo nustatytą dydį.
Sukurta nemažai pagalbinių priemonių, kurios gali žmogui padėti įsivertinti mokėtiną sumą. Viena jų – žyminio mokesčio skaičiuoklė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale www.e.teismas.lt (instrukciją, kaip naudotis skaičiuokle, rasite portalo skiltyje Videopagalba / Žyminis mokesyis). Ši skaičiuoklė veikia korektiškai ir gali pagelbėti žmogui, nežinančiam, kokią žyminio mokesčio sumą reikėtų sumokėti kreipiantis į teismą.
– Kokia būtų žyminio mokesčio suma, jei ieškinyje žmogus prašytų priteisti namą, kurio vertė 60 000 Eur?
– Kalbant apie konkretų pavyzdį, kai namo vertė 60 000 Eur (atkreipiu dėmesį, kad tai turėtų būti nekilnojamojo turto rinkos vertė), žyminis mokestis skaičiuojamas pagal šią formulę: kadangi turtas viršija 28 962 Eur, nuo tos dalies, kuri viršija šią sumą, mokami 2 proc. ir pridedama nekintama dalis – 868 Eur. Žyminio mokesčio suma už tokį reikalavimą būtų 1 489 Eur. Jei namo vertė būtų mažesnė – iki 28 962 Eur, žmogui reikėtų sumokėti tik 3 proc.
Iliustruosiu pavyzdžiu – žmogus paskolino pinigų iš savo pažįstamam ir nori iš neatgautos skolos pasipelnyti, įrodinėdamas, kad paskolino gerokai didesnę sumą. Jei kreipdamasis į teismą norėdamas pasipelnyti jis nurodys pernelyg didelę sumą, atitinkamai turės mokėti ir didesnį žyminį mokestį, kurio dalis, teismui atmetus nepagrįstą reikalavimo dalį, nebus atlyginta. Be to, tokiu atveju žmogus proporcingai atmestų reikalavimų daliai papildomai turėtų atlyginti ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
Gana dažnai teismai nagrinėja civilines santuokos nutraukimo bylas. Tokiose bylose turi būti dalijamas turtas, sprendžiami nepilnamečio vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kiti klausimai.
Kiekvienas teismui teikiamas reikalavimas turi būti apmokestinamas atskiru žyminio mokesčio dydžiu (tam tikrais atvejais įstatymas numato, kad nereikia mokėti žyminio mokesčio, pvz., dėl išlaikymo priteisimo), bet tuo atveju, jei dalijamas turtas, nuo santuokoje įgyto turto vertės turėtų būti sumokamas žyminis mokestis.
Kadangi ieškinio sumą prieš kreipdamasis į teismą nusistato pats ieškovas, jis taip pat turi įsivertinti savo reikalavimus ir pats apskaičiuoti teismui mokėtiną žyminio mokesčio dydį. Jeigu žyminis mokestis buvo apskaičiuotas netinkamai, tai nesustabdo bylos proceso. Teismas, priimdamas procesinį dokumentą, visada patikrina, ar buvo sumokėta reikiama įstatymo nustatyta žyminio mokesčio suma. Jei kreipiantis į teismą buvo sumokėtas per mažas žyminis mokestis, bylą nagrinėjantis teisėjas nutartimi nustato terminą, per kurį galima primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Žyminio mokesčio dydis priklauso ir nuo to, kokia forma teismui pateikiami dokumentai. Kaip jau minėjau, sutaupyti taip pat galima dokumentus civilinėse ir administracinėse bylose teikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt. Tokiu atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 25 proc. mažesnis.
– O koks būtų žyminis mokestis, jei asmuo reikalautų neturtinio dalyko (ne daikto ir ne pinigų priteisimo)?
– Jei reikalavimas yra neturtinis (pavyzdžiui, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas santuokos nutraukimo byloje), taikomas standartinis žyminio mokesčio dydis – 41 Eur. Tačiau yra ir išimčių: bylose nuomos klausimais žyminis mokestis yra 57 Eur, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais – 144 Eur.
– Kokios civilinės bylos nagrinėjamos be žyminio mokesčio? Kokie asmenys gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio arba gauti leidimą mokėjimą atidėti?
– Konkrečius atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, numato civilinių bylų procesą reglamentuojantis Civilinio proceso kodeksas ir administracinių bylų procesą reglamentuojantis Administracinių bylų teisenos įstatymas. Pavyzdžiui, žyminis mokestis nemokamas, kai asmenys kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ar teismo leidimo išdavimo. Taip pat žyminio mokesčio nereikia mokėti darbuotojams, teikiantiems ieškinius dėl darbo santykių, ir vartotojams, besiskundžiantiems dėl įsigytų prekių ar paslaugų.
Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas civilinėse bylose gali žmogų iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o administracinėse bylose net ir visiškai atleisti nuo mokėjimo pareigos. Taip pat teismas gali ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo – tokiu atveju žyminį mokestį iš esmės sumoka bylą pralaimėjusi šalis. Tokiu būdu užtikrinama, kad asmeniui nebus užkirstas kelias į teisminę gynybą dėl jo turtinės padėties.
Norint, kad teismas priimtų tokį sprendimą, asmeniui reikia parašyti prašymą teismui. Tai dažniausiai daroma iš karto paduodant dokumentą (ieškinį, skundą ar pareiškimą) teismui. Prašyme reikėtų nurodyti, dėl kokių priežasčių asmuo nori, kad jam būtų atidėtas mokėjimas arba jis nuo mokėjimo būtų atleistas. Kartu su prašymu būtina pateikti sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, kad žmogus negauna pajamų, neturi turto).
Jei žyminis mokestis nėra mokamas, tai dar nereiškia, kad ši suma apskritai nebus sumokėta. Teismui išnagrinėjus bylą ir patenkinus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisto ieškovo reikalavimus, žyminis mokestis valstybei paprastai priteisiamas iš bylą pralaimėjusio atsakovo. Kitaip tariant, prievolę sumokėti žyminį mokestį už ieškovą įvykdo atsakovas.
– Kokiais atvejais grąžinamas teismui sumokėtas žyminis mokestis?
– Jei asmuo sumokėjo didesnį žyminį mokestį negu reikėjo (tarkime, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų arba paaiškėjo, kad buvo sumokėta per didelė pinigų suma), jam grąžinama permokėta dalis. Taip pat visas sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis gali būti grąžinama, jeigu atsisakoma pareikšto reikalavimo arba atsiimamas teismui pateiktas bylą inicijavęs procesinis dokumentas (priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos).
Sumokėti pinigai grąžinami ir tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių byla nėra išnagrinėjama iš esmės, kai byla negali būti nagrinėjama teisme arba kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo. Kita situacija, jeigu teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, tačiau asmuo jo nesumokėjo, o teismas pateikto ieškinio neišnagrinėjo, žmogui grąžinamas visas žyminis mokestis, nes paslauga nebuvo suteikta.
Teismas žyminį mokestį gali grąžinti savo iniciatyva (jeigu yra numatyti pagrindai) arba asmens prašymu. Jeigu žmogus turi daugiau bylų ir nori dar kartą kreiptis į teismą, žyminį mokestį galima ne grąžinti, o panaudoti kitoje byloje.
– Jei tektų apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, ar žyminį mokestį reikėtų mokėti iš naujo?
– Taip, paprastai tiek už apeliacinį skundą, tiek už kasacinį skundą (skirtą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui) žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kreipiantis į teismą pirmą kartą. Tačiau tuo atveju, jei buvo reikšti turtiniai reikalavimai, atitinkama procentinė dalis skaičiuojama nuo aukštesnės instancijos teisme ginčijamos sumos.
Tarkime, apylinkės teismui priėmus sprendimą, asmuo gali su viena sprendimo dalimi sutikti, o ginčyti kitą dalį. Tokiu atveju žmogui reikės mokėti ne už visus anksčiau reikštus reikalavimus, o tik už ginčijamą jų dalį.
Už atskiruosius skundus civilinėse bylose žyminis mokestis nemokamas, nebent tai yra skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Administracinėse bylose už bet kokį skundą mokamas 30 Eur žyminio mokesčio dydis, už apeliacinį skundą – 15 Eur (nepaisant to, kiek juose keliama reikalavimų).
– Kur galima sumokėti žyminį mokestį?
– Žyminis mokestis paduodant procesinius dokumentus teismui mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke (mokant grynaisiais arba naudojantis elektronine bankininkyste – pavedimu), nurodant įmokos kodą 5660.
Bankų sąskaitas galima rasti bet kurio teismo interneto svetainėje. Pavyzdžiui, www.lat.lt/Paslaugos/Žyminis mokestis.
Būtina žinoti, kad teismui kartu su procesiniais dokumentais, kurie apmokami žyminiu mokesčiu, turi būti pateikiamas ir sumokėto žyminio mokesčio kvito originalas.
Teismai turi galimybę teismų informacinėje sistemoje LITEKO patikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie sumokėtus žyminius mokesčius, tačiau, nuo 2016 m. pradžios pasikeitus bankų mokėjimų pavedimų struktūrai ir nebelikus galimybės į laukelį „Mokėjimo paskirtis“ nurodyti teismo pavadinimo, proceso dalyvių – dabar liko tik įmokos kodas, teismams kartais kyla problemų identifikuojant sumokėtą žyminį mokestį.
Mokant žyminį mokestį, rekomenduojama laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“ įrašyti papildomus duomenis: nurodyti dviženklį teismo kodą, proceso dalyvių vardą ir pavardę. Toks kvitas, pateiktas teismui, turi daugiau informacijos, teismui lengviau identifikuoti.
Žyminis mokestis teismui mokamas suapvalintas iki sveikųjų skaičių (pagal matematines taisykles). Vis dėlto jei žmogus sumoka ne 15 Eur, o 14,65 Eur, dažniausiai teismai to nelaiko trūkumu.
Žyminio mokesčio atmintinė
Nuo ieškinio sumos iki 28 962 Eur – 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 Eur.
Pvz., jei reikalaujate priteisti 20 000 Eur skolą, tai žyminis mokestis bus 20 000 / 100 * 3 = 600 Eur.
Nuo 28 962 iki 86 886 Eur ieškinio sumos – 868 Eur + 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 28 962 Eur. Pvz., jei reikalaujate priteisti akcijas, kurių vertė 50 000 Eur, tai žyminis mokestis bus 868 + ((50 000 – 28 962) / 100 * 2) = 1 288,76 Eur.
Nuo didesnės kaip 86 886 Eur sumos – 2 027 Eur + 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 86 886 Eur. Pvz., jei nutraukiant santuoką dalijamo turto rinkos vertė yra 120 000 Eur, tai žyminis mokestis bus 2 027 + ((120 000 – 86 886) / 100 * 1) = 2 358 Eur.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 12 555 Eur.