V.L.Papirtis: mitas, kad advokatai daug uždirba

 (236)
Leonas Papirtis
Leonas Papirtis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Virginijus Leonas Papirtis teigia, kad advokatai nėra viena labiausiai privilegijuotų grupių Lietuvoje – jie per mėnesį esą uždirba apie 5 tūkst. litų (nesumokėjus mokesčių) bei iš „Sodros“ negauna motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų.

„Atsiverskite Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą ir pažiūrėkite, kaip yra įvardinti advokatai, notarai ir antstoliai, – pirmadienį atsakydamas į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje pareiškė V. L. Papirtis. – Jie įvardinti, kaip laisvoji profesija. Visi Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio moka 5 proc., ir tik advokatai – 15 proc., tad jie turi vieną „privilegiją“ – mokėti daugiau mokesčių.“

Pasak jo, vien į Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą praėjusiais metais advokatai sumokėjo apie 14-15 mln. litų, tačiau advokatai nei motinystės (tėvystės), nei ligos pašalpų negauna.

„Mokesčius mes privalome mokėti, o išmokų, deja, negauname arba gauname patį minimumą“, – aiškino jis.

„Pusė to, ką klientas sumoka advokatui, yra skiriama vien mokesčiams valstybei, o kur dar darbuotojų samdymas ir kita...“ – V. L. Papirtis patikino, kad advokatų uždarbis priklauso tik nuo klientų sumokėtų pinigų.

Pasak jo, visų Lietuvos advokatų mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro apie 5 tūkst. Lt (be mokesčių).

„Tokį pajamų vidurkį suformuoja verslo srities advokatai, o realiame gyvenime apie 70 proc. visų advokatų pajamų yra daug mažesnės – kitaip sakant, tai yra mitas, kad advokatai uždirba daug“, – patikino Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad daugiausia verslo advokatų dirba Vilniuje. „Labai yra blogai, kad advokatūra negali daryti įtakos advokatų skaičiui atskiruose miestuose, – sakė jis. – Vilniuje advokatų jau yra virš tūkstančio, be to, dar dirba apie 500 advokatų padėjėjų. O yra Lietuvoje rajonų, kur dirba po 1 ar 2 advokatus. Lietuvoje pagrindinė bėda yra proporcijų klausimas. Reikia pasakyti Vilniuje, labai didelė dalis advokatų dirba verslo sektoriuje, užtai ir tas skaičius čia jų gerokai didesnis“.

V. L. Papirtis pritarė DELFI skaitytojų mintims, kad reikėtų sugriežtinti tvarką priimant į advokatus.

„Dabar yra apie 500 teisininkų, kurie pagal galiojantį įstatymą yra pripažinti advokatais, tačiau jie nėra įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, – sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. – Esmė tame, kad pagal dabartinę sistemą dalis žmonių yra įrašomi į Pripažintų advokatų sąrašą, tačiau realiai jie dirba kitą darbą. Jie nėra prisiekę teisingumo ministrui, tačiau bet kurią akimirką gali pradėti užsiimti advokato praktika. Mes siūlome, kad į Pripažintų advokatų sąrašą įtrauktiems teisininkams būtų nustatytas terminas, per kurį jie turėtų apsispręstų, ar renkasi šią profesiją.“

Be to, kaip pabrėžė V. L. Papirtis, advokatūra neigiamai žiūri į nuostatą, kad 10 metų darbo stažą turintys prokurorai į advokatų gretas patektų be egzaminų.

„Kandidatai laiko egzaminus iš daugelio teisės sričių, o prokurorai dirba tik su baudžiamąja teise“, – teisininko teigimu, į bet kokią teisingumo vykdymo struktūrą turi ateiti tik kvalifikuoti žmonės.

DELFI skaitytojo paklaustas, kaip nutinka, kad iš aukštų postų išmesti ar laiku spėję pasitraukti susikompromitavę teisininkai randa prieglobstį Lietuvos advokatūroje, V. L. Papirtis sakė: „Kaip tik dėl to, kad rūpi mūsų profesijos prestižas, ir siūlome įstatymo pakeitimą dėl pripažintų advokatų statuso – mes nenorime, kad pareigūnas, kuris patenka į kažkokią bėdą ir iš darbo išėjęs savo noru, po kelių mėnesių yra įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą, nes ilgą laiką buvo pripažintų advokatų sąraše, nes Lietuvoje egzistuoja dvipakopė tapimo advokatu praktika“.

Jo teigimu, Advokatų taryba reaguoja į visus pranešimus apie neetišką advokatų elgesį teismuose ir net privačiame gyvenime. Svarstymo procedūros neišvengia ir tie advokatai, kuriais skundžiasi klientai.

„Kalbant apie advokato profesiją apskritai, tai advokatui etikos normų, kultūros supratimas yra labai svarbus dalykas, – sakė V. L. Papirtis. – Aš tiesiog noriu akcentuoti, kad advokatas teikia teisinę pagalbą, nors daug kur dabar rašoma, jog teisinę paslaugą. Įžvelgiu čia tiesiog skirtingus niuansus ir dėl to šiandien dažnai advokato darbo prigimtis truputį niveliuojama. Šiandien teisminis procesas įgavo rašytinį pagrindą ir kartais atrodo, kad ten jau nebelieka vietos žmogaus jausmams, skausmui“.

www.DELFI.lt
 
236
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Teisė

Vilniaus vicemero R. Adomavičiaus byloje paviešinti slapti STT įrašai (6)

2014 rugsėjo mėn. 18 d. 22:30
Pagrindinis liudytojas korupcija įtariamo Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus byloje Darius Norkus lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) ir jos pareigūnui skundėsi dėl savo nesėkmių civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Vizito metu liudytojas išreiškė nerimą dėl savo ateities bei negrąžinamos R.Adomavičiaus skolos jam, rodo ketvirtadienį teisme paviešinti įrašai.

Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje (17)

2014 rugsėjo mėn. 18 d. 10:55
Konstitucija – nėra sausas ir tik valdžiai reikalingas teisės aktas, o dokumentas, kuriuo remiantis galima ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises.

Konstitucijos egzamino laureatai: egzaminas skatina susimąstyti (4)

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 15:07
Išmanyti valstybės, kurios pilietis esi, Konstituciją yra labai svarbus bendro išsilavinimo elementas, todėl jau 8 metus kasmet rengiamas Konstitucijos egzaminas yra labai reikalingas: jis prisideda prie žinių šioje srityje gilėjimo, sako praėjusių metų Konstitucijos egzamino laureatai.

Klausk teisininko: ar privalau sumokėti mokesčius, priteistus už seniai parduotą sodybą? (20)

2014 rugsėjo mėn. 14 d. 19:00
Prieš dešimt metų pardaviau sodybą, pardavimo sutartį patvirtino notaras. Praėjusiais metais teismo sprendimu priteista išieškoti iš manęs 736 Lt už buitinių atliekų išvežimą iš seniai parduotos sodybos už laikotarpį, apie šį sprendimą sužinojau tik tada, kai mano sąskaitas 2013 m. rudenį užblokavo antstoliai.

Milijoninė sukčiavimo byla: treji metai, o pabaigos nematyti (21)

2014 rugsėjo mėn. 14 d. 17:10
Andrius Marapolskas
DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Vilniaus miesto apylinkės teismui trejus metus nepavyksta išnagrinėti baudžiamosios bylos dėl galbūt apgaule įgytų daugiau nei 1,2 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų. Teisėsaugai sulaikius nuo teismo pasislėpusį dar vieną kaltinamąjį, bylą tektų vėl pradėti nagrinėti iš naujo. Teismas jau gavo vieno kaltinamojo prašymą sujungti abi bylas į vieną.