V.L.Papirtis: mitas, kad advokatai daug uždirba

 (236)
Leonas Papirtis
Leonas Papirtis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Virginijus Leonas Papirtis teigia, kad advokatai nėra viena labiausiai privilegijuotų grupių Lietuvoje – jie per mėnesį esą uždirba apie 5 tūkst. litų (nesumokėjus mokesčių) bei iš „Sodros“ negauna motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų.

„Atsiverskite Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą ir pažiūrėkite, kaip yra įvardinti advokatai, notarai ir antstoliai, – pirmadienį atsakydamas į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje pareiškė V. L. Papirtis. – Jie įvardinti, kaip laisvoji profesija. Visi Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio moka 5 proc., ir tik advokatai – 15 proc., tad jie turi vieną „privilegiją“ – mokėti daugiau mokesčių.“

Pasak jo, vien į Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą praėjusiais metais advokatai sumokėjo apie 14-15 mln. litų, tačiau advokatai nei motinystės (tėvystės), nei ligos pašalpų negauna.

„Mokesčius mes privalome mokėti, o išmokų, deja, negauname arba gauname patį minimumą“, – aiškino jis.

„Pusė to, ką klientas sumoka advokatui, yra skiriama vien mokesčiams valstybei, o kur dar darbuotojų samdymas ir kita...“ – V. L. Papirtis patikino, kad advokatų uždarbis priklauso tik nuo klientų sumokėtų pinigų.

Pasak jo, visų Lietuvos advokatų mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro apie 5 tūkst. Lt (be mokesčių).

„Tokį pajamų vidurkį suformuoja verslo srities advokatai, o realiame gyvenime apie 70 proc. visų advokatų pajamų yra daug mažesnės – kitaip sakant, tai yra mitas, kad advokatai uždirba daug“, – patikino Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad daugiausia verslo advokatų dirba Vilniuje. „Labai yra blogai, kad advokatūra negali daryti įtakos advokatų skaičiui atskiruose miestuose, – sakė jis. – Vilniuje advokatų jau yra virš tūkstančio, be to, dar dirba apie 500 advokatų padėjėjų. O yra Lietuvoje rajonų, kur dirba po 1 ar 2 advokatus. Lietuvoje pagrindinė bėda yra proporcijų klausimas. Reikia pasakyti Vilniuje, labai didelė dalis advokatų dirba verslo sektoriuje, užtai ir tas skaičius čia jų gerokai didesnis“.

V. L. Papirtis pritarė DELFI skaitytojų mintims, kad reikėtų sugriežtinti tvarką priimant į advokatus.

„Dabar yra apie 500 teisininkų, kurie pagal galiojantį įstatymą yra pripažinti advokatais, tačiau jie nėra įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, – sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. – Esmė tame, kad pagal dabartinę sistemą dalis žmonių yra įrašomi į Pripažintų advokatų sąrašą, tačiau realiai jie dirba kitą darbą. Jie nėra prisiekę teisingumo ministrui, tačiau bet kurią akimirką gali pradėti užsiimti advokato praktika. Mes siūlome, kad į Pripažintų advokatų sąrašą įtrauktiems teisininkams būtų nustatytas terminas, per kurį jie turėtų apsispręstų, ar renkasi šią profesiją.“

Be to, kaip pabrėžė V. L. Papirtis, advokatūra neigiamai žiūri į nuostatą, kad 10 metų darbo stažą turintys prokurorai į advokatų gretas patektų be egzaminų.

„Kandidatai laiko egzaminus iš daugelio teisės sričių, o prokurorai dirba tik su baudžiamąja teise“, – teisininko teigimu, į bet kokią teisingumo vykdymo struktūrą turi ateiti tik kvalifikuoti žmonės.

DELFI skaitytojo paklaustas, kaip nutinka, kad iš aukštų postų išmesti ar laiku spėję pasitraukti susikompromitavę teisininkai randa prieglobstį Lietuvos advokatūroje, V. L. Papirtis sakė: „Kaip tik dėl to, kad rūpi mūsų profesijos prestižas, ir siūlome įstatymo pakeitimą dėl pripažintų advokatų statuso – mes nenorime, kad pareigūnas, kuris patenka į kažkokią bėdą ir iš darbo išėjęs savo noru, po kelių mėnesių yra įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą, nes ilgą laiką buvo pripažintų advokatų sąraše, nes Lietuvoje egzistuoja dvipakopė tapimo advokatu praktika“.

Jo teigimu, Advokatų taryba reaguoja į visus pranešimus apie neetišką advokatų elgesį teismuose ir net privačiame gyvenime. Svarstymo procedūros neišvengia ir tie advokatai, kuriais skundžiasi klientai.

„Kalbant apie advokato profesiją apskritai, tai advokatui etikos normų, kultūros supratimas yra labai svarbus dalykas, – sakė V. L. Papirtis. – Aš tiesiog noriu akcentuoti, kad advokatas teikia teisinę pagalbą, nors daug kur dabar rašoma, jog teisinę paslaugą. Įžvelgiu čia tiesiog skirtingus niuansus ir dėl to šiandien dažnai advokato darbo prigimtis truputį niveliuojama. Šiandien teisminis procesas įgavo rašytinį pagrindą ir kartais atrodo, kad ten jau nebelieka vietos žmogaus jausmams, skausmui“.

www.DELFI.lt
 
236
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Leido suimti kyšininkavimo byloje įtariamą prokurorę (23)

2014 gruodžio mėn. 22 d. 13:49
Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti kyšininkavimu įtariamą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorę Liliją Balaišienę.

Klausk teisininko: Kaip iš darbo atleisti viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės vadovą? (8)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 19:00
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> Kaip iš darbo atleisti viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės vadovą?
AOP nuotr.
Ar sudėtinga ir kaip greitai galima atleisti vadovą iš einamų pareigų? Ar skiriasi viešosios įstaigos vadovo ir (uždarosios) akcinės bendrovės vadovo atleidimas?

Klausk teisininko: ar būtinai reikia parašyti testamentą? (32)

2014 gruodžio mėn. 20 d. 12:00
Esame dvi seserys, todėl motina (tėvas miręs) nerašo testamento, nes mano, kad pagal įstatymą bet kokiu atveju viskas dalinsis iš dviejų. Tačiau visko gyvenime nutinka ir, kad išvengtume konfliktų dėl turto, gal reikėtų pas notarą motinai parašyti testamentą, jog mums viską palieką lygiomis dalimis?

Teisėjų kirtis prokurorams – kyšį paėmusio kolegos nesodinsime (25)

2014 gruodžio mėn. 16 d. 15:28
Buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas už grotų nesės: jis turės sumokėti ne 1 000 (130 tūkst. Lt), o 750 MGL (97,5 tūkst. Lt) baudą.

Teisėjai suabejojo, ar galima kaltinti, jeigu jau suėjo senatis (4)

2014 gruodžio mėn. 16 d. 14:31
Teisėjai suabejojo, ar galima kaltinti, jeigu jau suėjo senatis
DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi kasacinį skundą byloje dėl fiktyvaus įdarbinimo didesnei motinystės pašalpai gauti, nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.