Už padarytus nusikaltimus pirmą kartą teisiamai prokurorei Vilniaus apygardos teismas skyrė 100 MGL dydžio (13 tūkst. Lt) baudą, tačiau kaltę neigusi N. O. Lakžemytė nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad prokurorės skundą nagrinės lapkričio mėnesį. Jeigu bus patvirtinta jos kaltė, N. O. Laukžemytė turėtų būti pašalinta iš prokuratūros sistemos, nes nusikaltimus ji padarė prisiekusi vykdyti Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų nusikalstamumui ir kitiems teisės pažeidimams įveikti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtajame nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje dirbanti N. O. Laukžemytė buvo nuteista už tai, kad po buvusio Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūno Romo Kregždžio paslaptingos mirties notarei pateikė suklastotą bažnytinės santuokos liudijimą ir taip bandė užvaldyti dalį turto – sodybą Trakų rajone, medžioklinius ginklus ir automobilį.
„Šios bylos galėjo ir nebūti, mes nieko iš jos nereikalavome, tačiau ją pražudė godumas“, – teigė byloje nukentėjusiąja pripažinta R. Kregždžio dukra Rima Alencinovič.
Ji pasakojo, kad 2008-aisiais prokurorės namuose per vykusias išgertuves po konflikto nusišovė jos tėvas. Ši mirtis pareigūnams sukėlė įtarimų, tačiau buvo nuspręsta, kad anksčiau aukštus šalies pareigūnus saugojęs apsaugininkas nusižudė.
„Apie tėvo mirtį sužinojau iš kitų žmonių, ji net nesiteikė mums pranešti, – prisiminė R. Kregždžio dukra. – N. O. Laukžemytės klausiau, kas atsitiko, tačiau ji nieko neaiškino, o pateikusi bažnytinės santuokos liudijimą kūną kremavo. Jau per laidotuves netikėtai ji man pareiškė, kad visus klausimus dėl palikimo išspręs teismas“.
Buvusio pareigūno dukra sakė, kad po kiek laiko nuvyko tvarkytis palikimo dokumentų pas notarę, iš kurios sužinojo, jog N. O. Laukžemytė taip pat siekia paveldėti dalį jos tėvo turto.
„Mus nustebino, kad ji buvo pateikusi bažnytinės santuokos liudijimą – esą ji su tėvu buvo susituokusi Klaipėdoje, – pasakojo nukentėjusioji. – Mums ši žinia sukėlė tikrą šoką – visi žinojome, kad tėvas tikrai nebuvo vedęs. Tada jos klausėme, kodėl tuokėtės Klaipėdoje, juk su šiuo miestu neturime nieko bendro, bet ji atkirto – kur norime, ten ir tuokiamės, galime ir Las Vegase vestuves iškelti... Tada nuvažiavome į bažnyčią ir išsiaiškinome, kad mano tėvas čia niekada nebuvo susituokęs, vėliau tokius duomenis gavome ir iš arkivyskupijos“.
Nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje pripažinta moteris teigė, kad netrukus sostinės apylinkės teisme prasidėjo civiliniai ginčai – prokurorė siekė, kad būtų pripažinta jos santuoka.
„Mes laukėme, kol prokurorė pasiūlys viską baigti taikiai, juk ji su tėvu gyveno penkerius metus, šiaip ar taip jai priklausytų dalis palikimo, tačiau ji su mumis net nesikalbėjo“, – stebėjosi nusižudžiusio VAD apsaugininko dukra.
Į prokurorus kreiptis R. Kregždžio dukra nusprendė paraginta savo advokato. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokurorė pateikė bažnytinės santuokos liudijimą, kuris esą patvirtina sudarytą santuoką.
Paaiškėjo, kad santuokos liudijimas tėra visiems laisvai prieinamas atvirukas, kurį jaunavedžiams atminimui padovanoja kunigas, be to, jį galima nusipirkti. Įrašus apie tariamą santuoką, kaip nustatė teismas, padarė N. O. Laukžemytė.
Be to, tariamame liudijime buvo nurodyti du liudytojai, kurie net nedalyvavo „registruojant“ santuoką – R. Kregždžio draugas ir kartu su N. O. Laukžemyte tame pačiame kabinete sėdėjusi prokurorė. Beje, ji aiškino, kad matė žiedą ant kolegės piršto, tačiau ji niekada nepatvirtino, jog yra ištekėjusi.
Prokurorė teisme pareiškė, kad santuoka jai buvo staigmena
Teisme N. O. Laukžemytė papasakojo neįtikėtiną istoriją, kaip po ilgametės draugystės su R. Kregždžiu susituokė vienoje Klaipėdos bažnyčioje.
Ji teigė, kad su R. Kregždžiu buvo pažįstama nuo 2000-ųjų, o kartu apsigyveno 2003 metais. Prokurorė prisiminė, kad su sugyventiniu ir dviem draugais 2007-ųjų liepos 13-ąją nuvažiavo pailsėti į Palangą.
„Palangoje kažkas pasiūlė važiuoti į Klaipėdą, – teisme kalbėjo prokurorė. – Važiuojant iš Palangos pakeliui užsukome į bažnyčią. Iš pradžių man niekas nesakė, kodėl einame į bažnyčią – Romas nuėjo į bažnyčios tarnybines patalpas, o aš su drauge atsistojau laukti prie paveikslo, gal tai yra altorius, aš nežinau. Romas iš tarnybinės patalpos sugrįžo kartu su, maždaug 50-55 metų, vyriškiu, kuris buvo apsirengęs baltu drabužiu. Tuomet Romas išsitraukė žiedus, kuriuos pamačiau pirmą kartą. Vyriškis baltu drabužiu peržegnojo žiedus, Romas man užmovė žiedą ant kairės rankos piršto. Kitą žiedą paėmiau aš, o po to, prie automobilio užmoviau jant ant piršto. Bažnyčioje mes vienas kitam priesaikos nedavėme, tačiau supratau, kad įvyko santuoka“.
Prokurorė teigė, kad kartu buvę draugai buvo santuokos liudytojai. Vestuves jie esą atšventė Vilniuje tetos kavinėje, kai grįžo iš pajūrio.
Santuokos sakramento pažymėjimą moteris teigė pirmą kartą pamačiusi tik po R. Kregždžio mirties.
Dvasininkai negalėjo patikėti – santuokos liudijimas tebuvo paprastas atvirukas
Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas apklausė Šv.Kazimiero parapijos bažnyčios, kurioje esą susituokė N. O. Laukžemytė ir R. Kregždys, kleboną Romualdą Vėlavičių. Jis pasakojo, kad į bažnyčią atvykusi moteris pateikė Santuokos atvirutę, kurią prašė patvirtinti parašu ir antspaudu.
„Ji sakė, kad su vyru norėjo priimti bažnytinę santuoką Klaipėdos Šv.Kazimiero bažnyčioje, bet jis mirė, – teisme kalbėjo dvasininkas. – N. O. Laukžemytė paprašė patvirtinti paveikslėlį, paaiškindama, kad jo niekas nepatikrins, o ji jį norinti turėti prisiminimui. Tačiau tai aš atsisakiau padaryti – moteris sakė, kad santuokos nebuvo, buvo tik noras susituokti šioje bažnyčioje...“.
Klebonas teigė, kad tokių atvejų, asmenys kreipiasi ir skubos tvarka yra sutuokiami, nebūna, nes kunigai kategoriškai turi laikytis nustatytų taisyklių.
„N. O. Laukžemytės pateiktas Santuokos sakramento pažymėjimas yra paprastas atvirukas“, – patikino jis.
Teismas apklausė ir Kauno rajono Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios kleboną Augustiną Paulauską, nes būtent šios bažnyčios išleistą Santuokos sakramento pažymėjimą buvo pateikusi prokurorė.
„Jis neturi jokios juridinės galios ir jį gali įsigyti kiekvienas norintis – jų yra ir Kunigų kurijoje bei Šv.Kazimiero knygyne, – teigė dvasininkas. – Toks pažymėjimas negalėjo būti išduotas kaip bažnytinės santuokos patvirtinimas, nes ji labai griežtai reglamentuojama bažnytiniais įstatymais“.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nusprendė R. Kregždžio dukrai iš prokurorės priteisti 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
„Visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia – ji, darydama nusikalstamas veikas suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamoji įvykdė nusikalstamas veikas dėl savanaudiškumo, siekdamas asmeninės turtinės naudos, pažeisdama teisės ir moralės nuostatas“, – apkaltinamajame nuosprendį, kurį prokurorė apskundė, nurodė Vilniaus apygardos teismas.