„Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojai patyrė daug pažeminimų, buvo nuvertinamas jų darbas, jie jautėsi nuolat kontroliuojami ir sekami darbo vietoje, darbuotojos nuolat susidurdavo su seksistiniu skyriaus vedėjo elgesiu, seksualiniu priekabiavimu, dauguma jų vengė spręsti darbinius klausimus vienumoje su vedėju“, – po skubios psichologinės pagalbos priemonės suteikimo VAD darbuotojams nurodė su jais bendravę psichologai.
Tai, ką išgirdo iš savo pavaldinių, VAD vadovybę privertė sunerimti – netrukus nuo pareigų buvo nušalintas Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Tomas J., kuris vėliau dėl šiurkštaus tarnybinio pažeidimo buvo atleistas iš pareigų.
Visa tai, kas vyko už uždarų VAD sienų galbūt ir nebūtų patekę į viešumą, jeigu iš darbo atleistas Tomas J. nebūtų kreipęsis į teismą – jis siekė, kad būtų panaikintas VAD direktoriaus įsakymas, kuriuo pripažinta, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl ko ir buvo atleistas iš pareigų.
Tačiau teismas nepritarė Tomo J. argumentams ir konstatavo, kad vyras pagrįstai atleistas iš darbo. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs aštuonių darbuotojų rašytinius paaiškinimus.
„Juose darbuotojai nurodė apie jiems nepriimtiną ir jų orumą žeidžiantį Tomo J. elgesį – keikiantis, pasakojant nepadorius anekdotus ir laidant nepadorius seksualinio pobūdžio juokelius bei posakius, formuojant dviprasmiškas replikas ir pasiūlymus“, – teisėjai pažymėjo, kad buvęs Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas yra linkęs nesilaikyti visuotinai nustatytų normų.
VAD Bendrųjų reikalų skyriaus vedėju Tomas J. išdirbo vos penkis mėnesius – į šias pareigas jis pateko laimėjęs konkursą. Prieš tai vyras dirbo Lietuvos kariuomenėje, kurioje įgytą praktiką, kaip jis pats sakė, bandė įdiegti ir VAD.
„Kariuomenėje buvo įprasta reikalauti, kad pavaldūs darbuotojai laiku atvyktų į tarnybą ir tinkamai vykdytų jiems pavestas užduotis, o dėl visų netinkamų elgesio elementų kolektyvo nariai pasakydavo, nieko nebijodami ir neslėpdami“, – aiškino Tomas J.
Ir čia pat surado pateikė paaiškinimą, kodėl vienai savo pavaldinei darbo metu kalbėjo apie seksą. „Ji yra mano žmonos klasės draugė, su ja bendraudavau kaip su sena pažįstama, – sakė vyras. – Esu baigęs karinę tarnybą ir turiu pensininko pažymėjimą, todėl juokaudamas savo pavaldinei esu pasakojęs, kaip mano žmona ne kartą sakė, jog lytiniai santykiai su pensininku yra ne prastesni, nei su aktyviu karininku.“
Buvęs vedėjas neslėpė, kad darbe kalbėdavosi su kiekvienu pavaldiniu, klausinėdavo apie jų asmeninį gyvenimą.
„Vadovaujant kolektyvui, kurio daugumą sudarė moterys, man buvo svarbu išsiaiškinti, kiek yra vaikų turinčių moterų ir kiek jų gyvena be antrųjų pusių, – teismui aiškino Tomas J. – Tai dariau siekdamas įvertinti tikimybę, ar vaikų susirgimo atvejais bus imami nedarbingumo pažymėjimai, ar bus kam prižiūrėti vaikus, jeigu iškils tarnybinis būtinumas vėlesnėmis nei darbo valandomis vykdyti užduotis.“
Vyras neslėpė, kad viena pavaldinė yra paėmusi paskolą būstui, be sutuoktinio augina mažametį vaiką, o darbe faktiškai atlikdavo daug sudėtingesnes funkcijas nei yra numatyta jos pareigybės aprašyme, todėl dažnai atrodydavo pavargusi.
„Norėdamas praskaidrinti nuotaiką ne kartą jai esu pasakęs komplimentą, o kartą pagyriau jos kojas, – buvęs Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas buvo įsitikinęs, kad jo komplimentai pavaldinei patikdavo. – Kadangi ji yra išsiskyrusi, esu pasidomėjęs jos požiūriu į neištikimybę, nes maniau, kad tai buvo santuokos nutraukimo priežastis.“
Dar vienai pavaldinei jis buvo parašęs žinutę: „Tu nereali. Dar truputį ir galiu pradėti priekabiauti...“, o kitos darbuotojos, kurios vyras išvykdavo į komandiruotes, klausė, ar vakarais nebūna nuobodu.
„Su visais kolegomis stengiausi palaikyti draugiškus ir dalykiškus santykius, kai turėdavau laiko, per pietų pertrauką eidavau su moterimis papietauti, taip pat organizavau renginius, išvykas, kartu šventėme darbuotojų gimtadienius, sunegalavus darbuotojai, esu parvežęs ją namo, be to, skatindavau darbuotojų motyvaciją – pagirdavau už gerai atliktus darbus ir negailėdavau kritikos, jeigu jie buvo atliekami netinkamai ir aplaidžiai“, – teismui nurodė buvęs VAD darbuotojas.
Jis neigė, kad kai kuriuos darbuotojus įžeidinėdavo ir vadindavo „lopais“, „niekam tikusiais“, „nevykėliais“, „pastumdėliais“ ar pan., taip pat nepripažino, jog rodydavo nepadorius gestus.
„Vienai darbuotojai jos bei kitų bendradarbių akivaizdoje esu išsakęs pastabą dėl neatlikto darbo, palygindamas jį su anekdotu apie darbą, atliekamą 50 proc – kadangi individualūs pokalbiai iki tol nepadėjo, tikėjausi, kad viešas pajuokavimas dėl darbuotojo darbo bus veiksmingesnis“, – teisinosi jis.
Tomas J. teismui taip pat nurodė, kad gavęs pranešimą, jog dėl jo elgesio pradėtas tyrimas, suprato, jog viename kolektyve su savo pavaldiniais negalės dirbti – esą jie nesakė, ką galvoja, nesiaiškino ir nebandė tiesiogiai spręsti situacijos, o iš karto kreipėsi į departamento vadovybę.
„Niekada nesiekiau kolektyve sukelti baimės atmosferos, įžeisti ir, juo labiau, seksualiai priekabiauti“, – aiškino jis.
Tačiau su tokia Tomo J. pozicija nesutiko VAD vadovybė – teismui buvo nurodyta, kad atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo nustatyta, jog Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas nuo 2016 m. vasario iki birželio darbo metu nepagarbiai, nemandagiai ir netolerantiškai elgėsi su savo pavaldiniais ir kitais departamento darbuotojais, jiems nepageidaujamu užgauliu elgesiu įžeidinėjo jų orumą, taip sukurdamas bauginančią, priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką.
„Jis pavaldinių akivaizdoje dažnai vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepadorius gestus, pasakodavo pavaldiniams nepriimtinus, nepadorius, seksistinio turinio juokelius (anekdotus), vartojo žeminančius (užgaulius) ir savo pavaldinius niekinančius žodžius; jų akivaizdoje užgauliai atsiliepdavo apie kai kurių pavaldinių asmenybę bei dalykines savybes“, – nurodoma teismui.
Be to, darbo metu jis darbuotojų moterų atžvilgiu „atliko geros moralės požiūriu smerktinus, joms nemalonius, nepriimtinus, užgaulius, seksualinio pobūdžio veiksmus: siuntė nepadoraus turinio elektroninius laiškus bei nepadorius pasiūlymus, laidė intymias užuominas, peržengdavo savo pavaldinių asmeninę erdvę, prie jų prisiliesdamas ir perdėtai domėdamasis jų asmeniniais gyvenimais.“
„Darbuotojai visais įmanomais būdais – reakcijomis (žvilgsniu, taktiškomis pastabomis) – bandė parodyti, kad tokie veiksmai jiems yra nepageidaujami, nemalonūs ir nepriimtini“, – pažymima atsiliepime teismui.