„Besąlyginis draudimas ne proceso dalyviams filmuoti ir daryti garso įrašus neatitinka šiuo metu vyraujančių tendencijų Europos valstybėse, – ketvirtadienį sakė kasacinės instancijos teismo pirmininkas. – Nesiekiame eiti labai radikaliai ir leisti viso posėdžio filmavimą bei tiesiogines vaizdo transliacijas, kaip yra, pavyzdžiui, Ukrainoje, ar nesiekiame besąlygiškai leisti filmuoti nepaisant teismo leidimo ar proceso šalių interesų. Be to, ir šiandien praktikoje pasitaiko atvejų, kai teismo sprendimo skelbimas yra filmuojamas be žalos teisingumui, proceso dalyviams, ir tai pateisinama siekiu tiksliau, pilniau informuoti visuomenę.”
Apie galimybę daryti įrašus teismo procesinių sprendimų paskelbimo metu LAT pirmininkas užsiminė pristatydamas 2015 m. teismo veiklos apžvalgą. Tiesa, šiam pasiūlymui dar turėtų pritarti Teisėjų taryba, po kurios palaimino įstatymo pataisa būtų perduota politikams.
R. Norkus taip pat pažymėjo, kad 2015 m. visos Lietuvos teismų statistiniai duomenys rodo, jog pastaraisiais metais didėja civilinių bylų skaičius. Padaugėjo ir administracinių teisės pažeidimo bylų, bet sumažėjo baudžiamųjų bylų skaičius.
„Kol kas su statistiniais iššūkiais Lietuvos teismai susitvarko ir yra vieni pirmaujančių Europoje pagal bylų nagrinėjimo spartą, – sakė jis. – Tačiau esant pavojingai bylų skaičiaus augimo tendencijai, turi būti imtasi priemonių šiam procesui suvaldyti – skatinti alternatyvius, ekonomiškesnius ginčų sprendimo būdus, atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, ieškoti žmonių nesutarimų ir konfliktų priežasčių. Viena dažniausių – teisinio išprusimo spragos.“
R. Norkus taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bylos sudėtingėja ir visuomenė aktyviai gina savo pažeistas teises, siekia patikrinti teismų sprendimus, įsitikinti jų teisingumu, todėl LAT pasiekiančių kasacinių skundų atranka tampa ypatingai svarbi.
„Atrenkant skundus būtinas ypatingas įžvalgumas, gebėjimas atrinkti sudėtingiausias ir reikšmingiausias teismų praktikai bylas“, – akcentavo teisėjas.
Per metus Lietuvos teismuose išnagrinėjama per 300 tūkst. bylų. LAT pasiekia apie 3 800 skundų dėl teismų sprendimų, tačiau priimama nagrinėti apie 1 200.
„Susumavus statistiką, matyti, kad daugiau nei pusėje aukščiausią teismų instanciją pasiekusių bylų teismų sprendimai paliekami nepakeisti“, – teigė pirmininkas.
Vertinant LAT darbo krūvį matyti, kad iš 35 teisėjų susidedantis teismas išnagrinėja vos pusę procento nuo visų pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtų civilinių ir tris procentus baudžiamųjų bylų.
„Visuomenė, be abejo, norėtų daugiau, tačiau LAT darbo krūvis yra toks didelis, kad priimdami daugiau skundų, paskęstume bylų rutinoje, jų nagrinėjimo terminai būtų ilgi ir neprognozuojami, teismų praktika taptų nenuosekli ir prieštaringa“, – pažymėjo R. Norkus.
Apžvelgdami praėjusių metų teismų praktiką ir Teismo darbą, pranešimus skaitę teisėjai daug dėmesio skyrė valstybės klaidų taisymo problemai. Jie pabrėžė, kad svarbu valstybės klaidas ne tik pripažinti, bet ir tinkamai jas ištaisyti bei pasimokyti jų išvengti.
Pasak Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, tai reikia daryti vidinėmis priemonėmis.
„Už spragas įstatymuose ir valstybės klaidas mokame mes visi – ne tik biudžeto ir mokesčių mokėtojų pinigais, bet ir pasitikėjimu valstybe, o ginčui išėjus už Lietuvos ribų ir tarptautiniu autoritetu", – pabrėžė teisėja.
Savo pranešime pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausios valstybės klaidos pasitaiko nuosavybės atkūrimo klausimuose. Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme yra 16 su Lietuva susijusių taip vadinamų „žemės“ bylų, tai sudaro 23 proc. visų nagrinėjamų bylų.
Pasak S. Rudėnaitės, pagal LAT praktiką, jeigu klaidą padaro ir neteisėtą sprendimą priima valstybės tarnautojas, tai tampa ne jo asmenine atsakomybe, o visos valstybės.
„Valstybės klaidos našta dėl įstatymų spragų negali būti perkelta vienam valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Išimtis galima tik tais atvejais kai elgiamasi nesąžiningai“, – pažymėjo teisėja.