Su tokia realybe susidūrė kaunietis verslininkas Gintaras A., neteisėtai už grotų praleidęs 199 dienas.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad remdamasis suformuota teismų praktika Gintarui A. už neteisėtą kardomąjį kalinimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisia 5 tūkst. 637,67 Lt kompensaciją – už vieną neteisėto kalinimo dieną bus sumokėta po 28,33 Lt.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas neturtinę žalą susiejo su Vyriausybės nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu.
„Neturtinę žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, priteisdami šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti“, – savo sprendime teismas pažymėjo, kad jo pareiga buvo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.
Pasak teismo, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą įvertinama ir tai, kad „asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, viešai pripažinta, jog su juo buvo pasielgta neteisėtai“.
Tuo metu Gintaras A. teismo prašė priteisti gerokai didesnę kompensaciją – jis buvo įsitikinęs, kad už vieną neteisėto kalinimo dieną jam valstybė turėjo sumokėti 260 Lt. Be to, jis prašė priteisti turtinę žalą – beveik 100 tūkst. Lt. Šią sumą sudarė ne tik advokatams išleisti pinigai, bet ir pajamos, kurias jis esą galėjo gauti, jeigu būtų nesuimtas, o laisvėje vadovavęs savo įkurtai individualiai įmonei.
Visgi, teismas nusprendė, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, kad tokias pajamas galėjo gauti bei pabrėžė, jog suimtas asmuo per advokatą galėjo savo verslą patikėti valdyti kitam asmeniui.
Teismas taip pat nutarė Gintarui A. iš valstybės priteisti 11 tūkst. Lt, sumokėtų advokatui.
Tik iš dalies Gintarui A. palankų sprendimą paskelbęs teismas nurodė, kad nusikaltimu apkaltintas vyras bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jį siejo tvirti socialiniai santykiai, pradėjus ikiteisminį tyrimą jis turėjo veikiančią individualią įmonę, šeimoje buvo nepilnamečiai vaikai.
Pasak teismo, nors ieškovas ir buvo teistas, tačiau teistumas buvo išnykęs. „Skiriant suėmimą nebuvo pakankamai pagrįstų prielaidų manyti, jog ieškovas bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar trukdys ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai“, – teismo teigimu, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir paaiškėjus, kad buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė, yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Gintarą A. Kauno apygardos teismas buvo pripažinęs kaltu dėl padėjimo bendrininkų grupėje pagrobti autovežį. Vėliau šį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas panaikino, o bylą iš naujo nagrinėjęs teismas dar kartą jį pripažino kaltu beveik 3 metams ir suėmė teismo salėje.
Vėliau byla vėl nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą, šis Gintarui A. perkvalifikavo kaltinimus ir skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kai byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nuosprendis buvo panaikintas ir dar kartą grįžo į apeliacinės instancijos teismą.
Tada Gintaras A. buvo išteisintas dėl jam pateiktų kaltinimų – nuspręsta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog kaunietis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.