Tai pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, primdamas galutinę ir neskundžiamą nutartį. Kauno savivaldybė savo sprendimu teigė, jog už teritoriją, esančią 20 metrų nuo išorinės pastato sienos, yra atsakingi statinio valdytojai arba namo gyventojai.
„Vieni pastatų valdytojai ar gyventojai yra labiau pilietiški nei kiti. Vieni supranta pareigą tvarkyti savo aplinką, kiti, deja, ne. Teisinga, kad teismas, išnagrinėjęs šią situaciją, padėjo galutinį tašką patvirtindamas, kad už aplinką yra atsakingi būtent pastato valdytojai ar gyventojai", - teigė šį sprendimą inicijavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
ELTA primena, jog Kauno savivaldybės taryba 2012 metų vasarį Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisykles papildė nuostata, įpareigojančia statinių valdytojus arba gyventojus tvarkytis savo aplinką. Šį sprendimą Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jos skundą atmetė.
Šiuo metu žemės sklypai prie daugumos Kaune esančių daugiabučių namų ir kitų pastatų nėra priskirti šių namų savininkams, nors jie ir yra tikrieji šios žemės naudotojai.
„Savivaldybei norint sutvarkyti ne tik viešąsias erdves, bet ir teritorijas prie gyvenamųjų namų ar įmonių, kuriomis naudojasi tik tų statinių valdytojai, reikėtų didžiulių lėšų. Biudžete ir taip stinga pinigų viešųjų erdvių tvarkymui", - sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.