Pasauga gali būti tiek atlygintinė, tiek neatlygintinė: kai saugotojui yra mokamas atlyginimas pasaugos sutartis laikoma atlygintine; esant neatlygintinei pasaugai, pasaugos davėjas neprivalo sumokėti saugotojui atlyginimo pasibaigus saugojimui.

Kuomet daiktai saugomi atlygintinai, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, saugotojo turėtos daikto saugojimo išlaidos įskaitomos į atlyginimą už pasaugą. Už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, atsako saugotojas.

Neatlygintinės pasaugos atveju pasaugos davėjas privalo atlyginti saugotojui turėtas būtinas saugojimo išlaidas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, o saugotojas įgyja teisę sulaikyti daiktą, jei išlaidos nėra atlyginamos, be to, saugotojo civilinė atsakomybė atsiranda tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių).

Saugotojo kaltė suprantama kaip nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens.

Civilinis kodeksas nustato, kad pasaugos sutartis turi būti sudaroma raštu, jeigu ji sudaryta tarp fizinių asmenų ir daikto (daiktų) vertė viršija penkis tūkstančius litų, arba jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje.

Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine jei daikto perdavimas saugotojui patvirtinamas kvitu ar kitu dokumentu, žetonu (numeriu) ar kitokiu ženklu. Paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto, taip pat nedaro pasaugos sutarties negaliojančia.

Įstatymas numato saugotojo pareigą imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti daikto išsaugojimą, saugotojas neturi teisės be davėjo leidimo naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu, nepaisant to, kad nėra pasibaigęs sutartyje nustatytas saugojimo terminas. Be to, saugotojas turi teisę reikalauti, kad atsiimantis daiktą asmuo pateiktų kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį pasaugos sutarties sudarymą ir asmens teisę atsiimti daiktą.

Savo ruožtu pasaugos davėjas privalo sumokėti saugotojui atlyginimą, o jei sutartis neatlygintinė - atlyginti saugotojui būtinąsias išlaidas ir ypatingąsias išlaidas, t.y. tokias, kurios viršija normalias saugojimo išlaidas ir kurių pasaugos sutarties sudarymo momentu šalys negalėjo numatyti. Pasaugos davėjas taip pat turi laiku atsiimti daiktą ir jei pasaugos sutartis buvo neatlygintinė – apmokėti daikto grąžinimo išlaidas.

Analizuojant pasaugos sutartį svarbu paminėti ir tai, kad ne visiems saugotojams įstatymas suteikia vienodą statusą. Tam tikrais atvejais saugojimo paslaugos gali būti viena iš veiklos sričių, kuria užsiima juridinis asmuo (verslininkas) - profesionalus saugotojas. Profesionalus saugotojas už daikto neišsaugojimą atsako visais atvejais.

Profesionalaus saugotojo ar už atlyginimą saugančio asmens civilinę atsakomybę už neišsaugojimą pašalina tik nenugalima jėga. Tokio saugotojo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies nepašalina kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės: valstybės veiksmai, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusio savigyna ar kitos aplinkybės, nustatytos Civiliniame kodekse ar įstatymuose.

Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad yra pakankamai dažni neteisėti ginkluoti automobilių užvaldymo atvejai, profesionalus turto saugotojas, priimdamas saugoti automobilį, laikomą potencialiu nusikaltimo objektu, negali remtis turto (automobilio) pagrobimo ginkluoto užpuolimo metu aplinkybėmis kaip nenugalima jėga.

Tam tikrais atvejais gali atsirasti būtinoji pasauga – situacija, kai dėl nenumatytų ir neišvengiamų ekstremalių aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė ir kt.) asmuo yra priverstas patikėti savo turtą saugoti kitam asmeniui.

Susiklosčius tokiems santykiams saugotojas atsako pagal neatlygintinėms pasaugos sutartims taikomas nuostatas (neprivalomas atlyginimas už pasaugą, tik būtinų išlaidų atlyginimas ir kt.).

Būtinosios pasaugos teisiniai santykiai gali atsirasti taip pat ir atidavus ligonio daiktus sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijai.

Dar viena speciali pasaugos rūšis – sekvestracija, suprantama kaip laikinoji pasauga. Priešingai nei įprastos pasaugos atveju, sekvestracijos objektu gali būti ir nekilnojamieji daiktai.

Sekvestracija (laikinoji pasauga) yra pasaugos sutartis, kuria du ar daugiau asmenų, tarp kurių yra kilęs ginčas dėl teisės į daiktą, perduoda tą daiktą jų pasirinktam trečiajam asmeniui (saugotojui). Šis asmuo įsipareigoja po ginčo išsprendimo grąžinti daiktą tam asmeniui, kuriam bus pripažįstama teisė į tą daiktą.

Saugotoją ginčo šalys pasirenka tarpusavio susitarimu. Taip pat jos gali susitarti, kad saugotojas bus viena iš ginčo šalių. Šalims nesusitarus, saugotoją skiria ginčą nagrinėjantis teismas.

Asmuo gali būti skiriamas saugotoju tik jam sutikus. Saugotojas turi teisę atlikti visus su daikto saugojimu susijusius būtinus veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti paprastas turto administratorius, išskyrus šalių susitarimo ar teismo nutarties nustatytas išimtis.

Šaltinis
Advokato Irmanto Balsio kontora
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją