Taigi, mirus asmeniui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas palikimą priėmusiems asmenims (įpėdiniams). Palikimą priėmusiam asmeniui pereina beveik visos asmens teisės ir pareigos, neatsižvelgiant į tai, įpėdinis apie jas žinojo ar nežinojo.
Palikimą sudaro visas mirusiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas: kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, nematerialūs daiktai, pvz. vertybiniai popieriai.
Įpėdiniams taip pat pereina daiktinės tiesės ir su jomis susiję suvaržymai, pvz. hipoteka, prievolinės teisės ir pareigos, pvz. reikalavimo teisės, turtinės prievolės, tam tikros procesinės palikėjo teisės, pvz. teisė pareikšti ieškinį mirusio asmens kreditoriams, įstatymo nustatytais atvejais taip pat ir intelektinės nuosavybės teisės, pvz. autorių ar atlikėjų turtinės teisės.
Įpėdiniams nepereina palikėjo asmeninės neturtinės teisės pvz. teisė į garbę ir orumą, teisė į atlikėjo vardą arba turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, pvz. teisė gauti išlaikymą, taip pat gauti žalos atlyginimą už sveikatai padarytą žalą.
Įpėdiniai taip pat neturi teisės paveldėti su darbo teisiniais santykiais susijusių teisių ir pareigų, taip pat murusio asmens įpėdiniai nepaveldi dar teismo nepriteistų mirusio asmens reikalavimų atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad palikėjo įpėdiniai paveldi tą turtą, kuris palikėjui priklausė palikimo atsiradimo momentu. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas gali būti nustatomas ir teismo tvarka.
Tokiu atveju palikimo atsiradimo diena laikoma diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja teisę priimti palikimą bei prasideda termino priimti palikimą eiga.
Priimant palikimą svarbi palikimo atsiradimo vieta. Norėdami priimti palikimą, įpėdiniai privalo kreiptis būtent į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl teismo antstolio apyrašo sudarymo arba į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą.
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, t.y. vieta, kurioje palikėjas nuolat gyveno iki mirties.
Lietuvos Respublikos civiliame kodekse numatytos ir kelios išimtys, pvz. nepilnamečio palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai teismas nustato nepilnamečio gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ar skyrium nuo jų; neveiksnaus palikėjo gyvenamoji vieta laikytina jo globėjo gyvenamoji vieta, jei globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimo atsiradimo vieta nelaikytina palikėjo mirties vieta. Tuo atveju, jei palikėjas negyveno nuolat toje pačioje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas daugiausia gyeveno paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį.
Jei palikėjas paskutinius šešis mėnesius gyveno daugelyje vietų, palikimo atsiradimo vieta laikoma palikėjo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta, pvz. turto buvimo vieta, sutuoktinio, vaikų gyvenamoji vieta.
Palikimas gali būti paveldimas dviem būdais: pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tada, kai turtas nepaliktas testamentu pvz. kai testamentas nėra sudarytas, testamentas pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą palikėjui priklausantį turtą, testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo ar atsisakė jį priimti ir kt.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles.
Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, įskaitant palikėjo vaikus, gimusius po palikėjo mirties. Pirmąją eile paveldi taip pat ir palikėjo įvaikiai, turintys tas pačias teises kaip ir tikrieji vaikai.
Antrąja eile paveldi palikėjo tėvai, vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai paveldi tuo atveju, jei nėra pirmos eilės įpėdinių, šie palikimo atsisakė, nepriėmė per nustaytą terminą (3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo) arba palikėjas atėmė iš jų teisę paveldėti. Trečiąja eile paveldi palikėjo seneliai, provaikaičiai.
Trečios eilės įpėdiniai paveldi tada, jei nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, šių eilių įpėdiniai palikimo nepriėmė, jo atsisakė arba palikėjas atėmė iš jų teisę paveldėti.
Ketvirtąja eile paveldi palikėjo broliai ir seserys, proseneliai. Penktąja eile paveldi paveldi palikėjo broliai ir sesers vaikai, tėvo ir motions broliai ir seserys. Šeštąja – palikėjo tėvo ir motions brolių ir seserų vaikai.
Ketvirtos, penktos, šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių, šie palikimo atsisakė ar nepriėmė arba iš jų buvo atimta paveldėjimo teisė. Paveldėdami pagal įstatymą, tos pačios eilės įpėdiniai turtą paveldi lygiomis dalimis.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (palikėjo vaikais arba tėvais ir vaikaičiais). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jei įpėdinių ne daugiau kaip trys, jei įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis kartu su kitais.
Jei sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Jeigu nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių nėra, sutuoktinis vienas paveldi visą palikimą. Tokiu atveju žemesnės eilės įspėdinai nepaveldi nieko.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai palikimas yra paveldimas pagal testamentą, įstatymų nuostatos, nustatančios įpėdinių eilę nėra taikomos, nes asmuo testamentu gali palikti visą savo turtą asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, tėvai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys ir kiti asmenys, kuriems įstatymas numato teisę paveldėti mirusio asmens turtą) ar nėra. Testamentu turtas taip pat gali būti paliktas ir valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.