Teisininko komentaras. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: ar esame pajėgūs susidoroti su šiuo iššūkiu?

 (20)
<font color="#6699CC"><strong>Teisininko komentaras.</strong></font> Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai: ar esame pajėgūs susidoroti su šiuo iššūkiu?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Mažiau nei po metų Lietuva pirmą kartą istorijoje pirmininkaus pagrindinei Europos Sąjungos (ES) institucijai – ES Tarybai, kuri tvirtina ES teisės aktus, formuoja užsienio politiką, koordinuoja valstybių narių ekonomikos politikos kryptis, tvirtina ES biudžetą ir atlieka kitas pagrindines funkcijas, užtikrinančias darnų šios milžiniškos organizacijos funkcionavimą.

Lietuvos pirmininkavimas ES Taryboje – naujas iššūkis Lietuvai. Tai pirmiausiai, žinoma, yra susiję su galimybėmis Lietuvai save pristatyti pasauliui. Akivaizdu, kad prie ES vairo stovinčiai valstybei yra skiriamas didesnis dėmesys. Kaip pavyzdžiui, šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujant Kiprui – žiniasklaidoje vis dažniau skleidžiama informacija apie Kiprą kaip valstybę, pasigirsta Kipro politikų komentarai, kurie viešojoje erdvėje anksčiau nebuvo skelbiami tokiu plačiu mastu.

Antra, tai yra ne tik galimybės valstybei, bet ir Lietuvos verslui save pristatyti atitinkamai platesnėje aplinkoje. Todėl verslas neturėtų praleisti galimybių aktyviau dalyvauti tiek ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui, tiek ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Manytina, kad verslas neturėtų apsiriboti vien tik svarstymu, kiek bus galimybių suteikti paslaugas Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje metu, ar pasyviu laukimu, kokie teisės aktai bus priimti. Akivaizdu, jog Lietuvos verslas turėtų mąstyti plačiau ir galvoti apie naujas galimybes, tame tarpe - ir aktyvų dalyvavimą apskritai ES teisėkūros procese, o tai padėtų nustatyti tinkamą pusiausvyrą atsižvelgiant ir į verslo sektoriaus interesus.

Taigi Lietuvos verslo atstovai Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje neturėtų laikyti vien administraciniu, tik valstybės tarnautojams aktualiu procesu ir praleisti pro pirštus su tuo susijusios informacijos – labai svarbu aktyviai dalyvauti šiame procese, tame tarpe ir siūlant verslo interesus atitinkančias priemones. Ypač didelės galimybės čia verslui veikti ir per asocijuotas struktūras. Žinoma, valstybinės institucijos taip pat turėtų skirti didelį dėmesį ir apsvarstyti visus variantus, leidžiančius kuo plačiau įtraukti verslą į Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje procesus bei apskritai į ES teisėkūros procesą.

Kitas labai svarbus pirmininkavimo ES Taryboje aspektas yra susijęs su ES teisėkūros funkcija. Iš tiesų Lietuvos pirmininkavimo sėkmė priklausys ir nuo to, kaip pavyks priimti reikiamus ES teisės aktus. Nors Lietuva yra išskyrusi tik keturis prioritetus: kad ES labiau rūpintųsi energetiniu saugumu, kad glaudžiau bendradarbiautų su Rytų kaimynais, kad stiprintų išorinių sienų apsaugą, ir kad stiprintų visokeriopus ryšius Baltijos jūros regione, tai nereiškia, kad tik su šiais prioritetais susiję ES teisės aktai bus svarstomi ES Tarybos darbo grupėse.

ES Taryba yra būtent ta institucija, kurioje yra išreiškiamos kiekvienos valstybės pozicijos ir kiekviena valstybė stengiasi apginti savo interesus. Taigi Lietuvai teks ne tik išreikšti savo poziciją kaip vienai iš 27 ES valstybių narių, bet ir kaip ES Tarybos pirmininkei suderinti visų ES valstybių narių interesus ir pasiekti kompromisą. Suprantama, pasiekti kompromisą, kai interesai būna ir visiškai priešingi, tikrai nelengva.

Be to, reikia nepamiršti, kad kiekvienas ES teisės akto projektas yra svarstomas atitinkamose darbo grupėse, be to, kiekvienas projektas reguliuoja specifinius klausimus, todėl kiekvieno atskiro teisės akto projekto svarstymui Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje metu bus sudaroma atitinkama už šį projektą atsakinga Lietuvos atstovų grupelė, kurią sudarys bendriems 27 narių atstovų posėdžiams pirmininkaujantis lietuvis ir jo pavaduotojas.

Dar daugiau – labai svarbu ir tai, kad pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui įvyks nauji Europos Parlamento rinkimai, o tai reiškia, kad su Lietuva ir efektyviais jos veiksmais bus siejamos didelės viltys pabaigti daugelio ES teisės aktų priėmimo procesus. Vėl lyginant Lietuvą su dabar pirmininkaujančiu Kipru, akivaizdu, kad Lietuvai teks gerokai didesnis krūvis.

Teisėkūros procesas ES Taryboje – kompleksinė, ilga ir sudėtinga procedūra, nes konkretaus teisės akto projekto svarstymas, prasidėjęs pirmininkaujant vienai ES valstybei narei, kartais baigiasi tik po kelių metų, pirmininkaujant kitai. Kaip suskaičiavo ES Tarybai jau pirmininkavę vengrai, ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė iš prieš tai pirmininkavusios valstybės narės perima apie 90 proc. teisės aktų projektų.

Todėl stojusi prie ES Tarybos vairo Lietuva daug jau pradėtų svarstyti klausimų perims iš prieš tai pirmininkausiančios Airijos ir, atitinkamai, nebaigtuosius spręsti perduos Graikijai. Taigi pirmininkavimas – tai ne tik intensyvus valstybės darbas pusės metų laikotarpiu, bet ir išankstinis paruošiamasis darbas iki šio pirmininkavimo, o taip pat ir darbas su taip vadinamojo Trejeto valstybėmis (praėjusį pusmetį buvusi, esama ir būsima ES Tarybos pirmininkės).

Taigi dažnai konkretaus ES teisės akto svarstymas vyksta ne vienerius metus ir pirmininkaujančiai valstybei tenka perimti tai, kas buvo sukurta ar pasiekta ankstesnių pirmininkaujančių valstybių. Pavyzdžiui, šiuo metu ES Tarybos darbo grupėse nuo 2011 m. yra svarstomas Pirkimo - pardavimo reglamentas (2011 m. spalio 12 d. Europos Komisijos pateiktas Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo – pardavimo sutarčių teisės), kuris dėl savo sudėtingumo, tikėtina, bus svarstomas ir galutinai priimtas Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje metu.

Pasiekti, kad toks daug debatų ir ginčų sukėlęs reglamentas būtų priimtas – tikrai sudėtingas iššūkis pirmą kartą pirmininkausiančiai Lietuvai. Todėl neabejotina, jog šiam procesui ir valstybės institucijos privalo ruoštis iš anksto. Juk reikia pasiruošti ne tik biudžeto planavimo, renginių organizavimo ar kitais logistiniais aspektais, bet stipriai pagilinti žinias ir kompetencijų srityje. Atitinkamų kompetencijų skirtingose srityse reikės vienu ir tuo pačiu metu.

Todėl akivaizdu, kad vienu metu tų kompetencijų pačiose valstybinėse institucijose gali neužtekti. Todėl labai svarbu kiek įmanoma anksčiau nustatyti, kokių kompetencijų trūks ir kokius specialistus reikės pasitelkti iš šalies.

Suprantama, jog Lietuvos valstybės tarnautojai negalės mesti savo kasdienių darbų ir visus pajėgumus sutelkti tik pirmininkavimo funkcijoms, eiliniai darbai nesustos ir atsakingiems asmenims juos teks vykdyti kaip anksčiau. Todėl kompetentingų specialistų, kurie nėra valstybės tarnautojais, pagalba būtų labai naudinga. Beje, su poreikiu pasitelkti specialistus iš šalies, susidūrė net ir Lenkija, nors ir atrodytų, jog jų valstybinių institucijų žmoniškieji ištekliai yra gerokai didesni nei Lietuvos.

Be to, nors Lietuvos Respublika jau kurį laiką investuoja į valstybės tarnautojų mokymus rengiantis pirmininkavimui, tačiau niekas negali užtikrinti, kad tie patys valstybės lėšomis apmokyti valstybės tarnautojai valstybės tarnyboje dar dirbs už metų, t.y., prasidėjus Lietuvos pirmininkavimo procesui. Todėl valstybės institucijos turėtų labai realiai vertinti savo galimybes ir rimtai apsvarstyti reikiamų papildomų specialistų pasitelkimą.

Taigi Lietuvai atliekant pirmininkavimo funkciją, teks vykdyti ir eilinės valstybės narės pareigas - pačiai teks rengti pozicijas dėl atitinkamo ES teisės akto, ginti savo interesus, o taip pat ir pasirengti priimtų teisės aktų įgyvendinimui bei rengti atitinkamus nacionalinius teisės aktus, perkeliančius naujas ES teisės nuostatas.

Taigi be Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje, kasdienis dalyvavimo ES procesuose darbas taip pat turėtų būti vykdomas. Reikia pastebėti, kad tam tikri procesai Lietuvoje iki šiol nėra tobuli – nes Lietuva per mažai vertina ES teisės akto projekto pasekmes.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė Europos Komisijai pateikus pasiūlymą dėl atitinkamo reglamentavimo, atlieka išsamius tyrimus dėl šio reglamentavimo poveikio galiojantiems teisės aktams; kai atitinkamas instrumentas priimamas, išsamūs vertinimai atliekami papildomai. Tuo tarpu Lietuvoje ES teisės aktų įgyvendinimo klausimai sprendžiami dažniausiai tik paviršutiniškai - ES teisės akto įgyvendinimo vertinimas daugiau atliekamas formaliai, kartais net ir neieškant sąsajų su kitais teisės aktais – pritaikant pačią paprasčiausią „copy – paste“ techniką.

Autorė yra advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė.

www.DELFI.lt
 
20
Registruoti (0) Anonimiški (20)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klausk teisininko: ar antstolis turi teisę atimti už skolas butą, jei kito būsto neturiu? (45)

2015 vasario mėn. 28 d. 12:00
&lt;font color=&quot;#6699CC&quot;&gt;&lt;strong&gt;Klausk teisininko:&lt;/strong&gt;&lt;/font&gt; ar antstolis turi teisę atimti už skolas butą, jei kito būsto neturiu?
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Per televizijos žinias girdėjau, kad bankas neturi teisės atimti iš skolininkų paskutinio būsto už skolas, tačiau nežinau, ar tai tiesa. Esu neįgali pensininkė, gyvenu kartu su bendrasavininke, taip pat neįgalumą turinčia dukra, be to, kartu gyvena mažamečiai vaikai.

Po skandalo pritarė buvusio Pasvalio teismo vadovo atleidimui (13)

2015 vasario mėn. 27 d. 14:12
Teisėjų taryba penktadienį vienbalsiai nusprendė patarti prezidentei atleisti savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą Pasvalio rajono apylinkės teismo pirmininką Vitalijų Šidagį.

D. Valys siūlo keisti prokurorų darbo apmokėjimą (15)

2015 vasario mėn. 27 d. 11:05
D. Valys siūlo keisti prokurorų darbo apmokėjimą
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Generalinis prokuroras Darius Valys siūlo panaikinti prokurorų kvalifikacinius rangus, tačiau didinti algas, penktadienį rašo „Lietuvos rytas“.

Draudimas nuteistiesiems susirašinėti prieštarauja Konstitucijai (18)

2015 vasario mėn. 26 d. 13:39
Draudimas nuteistiesiems susirašinėti prieštarauja Konstitucijai
AP/Scanpix
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nutarimą, kad Bausmių kodekse įrašytas draudimas susirašinėti nuteistiesiems, kurie nėra giminaičiai arba sutuoktiniai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Krito pirmoji teisėjų skandalo auka (190)

2015 vasario mėn. 25 d. 13:08
Apeliacinio teismo kancleris Juozas Akstinas traukiasi iš pareigų, BNS patvirtino teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė.