Teisininko komentaras. Kaip tinkamai priimti palikimą?

 (12)
Daugelis žmonių netekę artimųjų tuo pačiu metu susiduria ir su teisiniais rūpesčiais, susijusiais su mirusiojo reikalų tvarkymu bei palikimo priėmimu. Kontora D LEGALS pateikia teisinę apžvalgą apie palikimo priėmimą ir dažniausiai pasitaikančias problemas bei galimus jų sprendimus.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nustato, kad įpėdiniai gali paveldėti turtą pagal palikėjo testamentą arba pagal įstatymą. Pirmuoju atveju, kai miręs asmuo yra sudaręs testamentą, pretendentai į palikimą pagal testamentą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties privalo kreiptis į notarą ir informuoti pastarąjį apie norą priimti palikimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju įpėdiniai privalo kreiptis į konkrečios teritorijos (pagal palikimo vietą) notarą ir jam pateikti atitinkamus dokumentus (mirusio asmens mirties liudijimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir/ar kitą dokumentą, patvirtinantį giminystės ryšį su palikėju ir kt.). Po kreipimosi į notarą yra paskelbiama data, kada bus skaitomas testamentas, ir sukviečiami visi galimi paveldėtojai.

Jeigu miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą. Todėl šiuo atveju tampa svarbi įpėdinių paveldėjimo eilė. Pagal CK nuostatas įpėdiniai yra skirstomi į pirmos, antros, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdinius.

Įstatyminio paveldėjimo principas pasižymi griežtu įpėdinių eiliškumu, t.y. antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo arba kai iš jų paveldėjimo teisė yra atimta. Tuo tarpu trečios, ketvirtos ir kitų eilių įpėdiniai gali paveldėti turtą, jei paveldėjimo nepriima pirmesnės eilės įpėdiniai arba jų nėra. Kaip ir paveldėjimo pagal testamentą atveju, paveldint pagal įstatymą palikimo priėmimo terminas yra trys mėnesiai.

Pažymėtina, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinis. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Svarbu paminėti, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant koks yra testamento turinys. Tačiau, tokiu atveju, jie paveldi tik pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai gana aiškiai reglamentuoja paveldėjimo klausimus, praktikoje labai dažnai iškyla teisinių problemų, trukdančių sklandžiai priimti palikimą (termino priimti palikimą praleidimas, dokumentų, įrodančių paveldėjimą, formos, turinio trūkumai, giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nebuvimas, paveldėtojas yra užsienietis arba asmuo, gyvenantis užsienyje ir kt.).

Kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė nurodo, kad net ir tokiais atvejais teisinis sprendimas ir išeitis yra. Visą išsamią apžvalgą ir teisinę konsultaciją rasite puslapyje (http://dlegals.eu/fnews.php?id=109&lang=lt).

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Po šiurpą keliančio DELFI straipsnio apie vaiką – specialus tyrimas teisme (23)

Po DELFI publikacijos, kurioje buvo pasakojama, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinio teismo posėdžių salėje visų proceso dalyvių akivaizdoje teisėjai pakartotinai apklausė seksualinę prievartą patyrusį vaiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sudarė specialią trijų teisėjų komisiją situacijai operatyviai ištirti.

STT dėl šališkai bylą nagrinėjusios teisėjos kreipėsi etikos sargus (15)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl šališkai neteisėto praturtėjimo bylą išnagrinėjusios Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės.

Vilnietis ant namo demonstratyviai pakabino SSRS vėliavą: norėjau ją išdžiovinti (223)

Vilniaus Tauragnų g. ant privataus namo SSRS vėliavą pakabinęs ir ją demonstravęs vilnietis Vadimas Čiubukas teisinosi, kad tenorėjo ją tik išdžiovinti, tačiau tokie vyro argumentai visiškai neįtikino teismo.

„Darbiečio“ viltys į I. Kačinskaitę-Urbonienę nuėjo perniek – dar pateko ir į didelę bėdą (64)

Per praėjusius Seimo rinkimus triuškinantį pralaimėjimą patyrusios Darbo partijos (DP) į sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardos S. Konarskio apylinkę deleguotas ir pirmininku paskirtas Algirdas Klimavičius vykdė neteisėtą rinkiminę agitaciją.

Aferos, kurios buvusiam STT pareigūnui sugriovė karjerą: įkalino 6 metams (32)

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dirbęs, bet iš tarnybos pasitraukęs ir verslauti pradėjęs 41 metų Tomas Pažusys patyrė didžiulę nesėkmę – apgaulės būdu svetimą turtą užvaldęs vyras siunčiamas į įkalinimo įstaigą.